Į Lietuvą neįleistas Rusijos pilietis Aleksandras Diukovas yra Rusijos specialiųjų tarnybų žmogus, savo leidiniais bandantis teisinti stalinistinio režimo nusikaltimus, sako istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Pasak jo, A.Diukovas akademiniuose sluoksniuose nėra pripažįstamas kaip istorikas, tačiau gauna išskirtinį priėjimą prie Rusijos archyvų.

A.Anušausko teigimu, ketvirtadienį pristatytoje A.Diukovo knygoje „Holokausto išvakarėse“ pateikiami seniai žinomi dokumentai, tačiau jų interpretacijos yra nepagrįstos, siekiant pateisinti sovietų 1941 metų trėmimus ir kitas sovietines represijas prieš Lietuvos žmones.

„A.Diukovas yra įkūręs fondą istorijos revizijai, stalinizmo ir sovietmečio balinimui. Kas tą fondą finansuoja, jis, matyt, vienas žino. Mano galva, ten be specialiųjų tarnybų niekaip negali apsieiti“, - BNS ketvirtadienį sakė A.Anušauskas, knygos apie sovietų terorą „Teroras 1940-1958 m.“ autorius.

„Tai, ką A.Diukovas bando pristatyti kaip savo istorinius darbus, yra mums gerai ir seniai žinomi  dokumentai, didelė jų dalis sudaryta tardymų metu KGB. Jie naudojami tikslingai demonizuoti Baltijos šalių vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais, demonizuoti pasipriešinimo judėjimą“, - sakė jis.

Pasak A.Anušausko, holokausto tema A.Diukovo leidiniuose „dangstomi visai kiti interesai“, o žydų likimu nėra nuoširdžiai rūpinamasi, kaip buvo ir sovietmečiu, kada žydų tragedija buvo sąmoningai nutylima.

„Dažniausiai holokausto tema jie dangsto visai kitus interesus, jiems holokaustas rūpi tiek pat, kiek rūpėjo sovietmečiu KGB, kai žydų tragedija buvo užtušuojama ir nuslepiama“, - sakė BNS pašnekovas.

Jo vertinimu, panašia veikla užsiima ir „Rusijos vieno oligarcho bei spectarnybų“ inspiruota tarptautinė organizacija „Pasaulis be nacizmo“, kurioje dalyvauja lietuvis Algirdas Paleckis. Ši organizacija, pasak A.Anušausko, naudojasi „kovos su nacizmu priedanga Rusijos informacinių atakų ir istorijos klastočių“ tikslais.  „Čia vieno lizdo paukščiai, kurie susitinka bendruose renginiuose, pristatinėja vieni kitų pseudodarbus ir tiek“.

Vilniuje pristatytoje A.Diukovo knygoje rašoma, kad po Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos sekę 1940-1941 metų įvykiai iš tiesų „neatitinka propagandinio „gerų vyrukų“ kovos prieš „blogiukus“ šablono“, o sovietų saugumo organai „Lietuvoje iš esmės siekė pagrįsto tikslo“ nuslopinti antisovietinį pasipriešinimą.

1941 metų birželio 14-18 dienomis okupacinė sovietų valdžia įvykdė pirmąjį masinį Lietuvos gyventojų trėmimą, jo metu deportuota 17,5 tūkst. žmonių. Buvo ištremtas politinis, karinis ir ūkinis Lietuvos elitas - buvęs Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis, buvęs premjeras Pranas Dovydaitis, nemažai ministrų, šimtai mokytojų, 79 kunigai, tautinių mažumų lyderiai.

A.Anušausko teigimu, A.Diukovas visiškai nepagrįstai bando teisinti lietuvių trėmimus būsimu holokaustu. Istoriko nuomone, galėjo būti kaip tik priešingai - būtent sovietų ištremti lietuviai savo autoritetu galėjo įtikinti dalį lietuvių nebendradarbiauti su naciais.

„Tarp tų žmonių, kurie buvo ištremti, ir būsimo holokausto tiesioginių sąsajų nėra. Galima įžvelgti kitas netiesiogines įtakas visuomenės psichologiniam klimatui. Tam tikri ištremti autoritetai galbūt galėjo įtakoti situaciją Lietuvoje, kad dalis vietos gyventojų, kurie įsitraukė į holokaustą, neįsitrauktų į jį. O jis visa tai (sovietų represijas) pateikia kaip didžiulį gėrį kovojant su būsimu žydų genocidu“, - teigė istorikas.

„Jo tikslas yra stalinistinių nusikaltimų menkinimas. A.Diukovo kaip istoriko nepripažįsta ir rimti Rusijos istorikai, tiriantys tą laikotarpį“, - pridūrė A.Anušauskas.

A.Diukovas Lietuvoje yra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Jis trečiadienio vakarą atvyko į Vilniaus oro uostą, kad Lietuvoje dalyvautų knygos pristatyme, bet pasieniečių ketvirtadienį ryte grąžintas lėktuvo reisu į Maskvą.

Jo knygą iš rusų kalbos vertęs Vaigutis Stančikas tikino, esą rusas neįleistas į Lietuvą, nes „nesutinka su oficialia Lietuvos pozicija“ vertinant istoriją.

Knygą išleidusios leidyklos „Gairės“ direktorius Povilas Masilionis sakė knygos nelaikantis propagandine.

„Jeigu moka pinigus, prašau, leidžiam. Koks čia purvas? Čia yra dokumentai“, - žurnalistams sakė jis.

Anot jo, knygos vertimą į lietuvių kalbą ir leidybą Lietuvoje finansavo A.Diukovo fondas, tam skyręs 10 tūkst. litų.