Nors dažniausiai žmonės stengiasi atsikratyti šikšnosparnių kaimynystės, yra ir tokių, kurie stengiasi juos prisivilioti. Kartu su specialistais „Labas rytas“ aplankė dvi šeimynas, kurių namuose šie žinduoliai yra laukiami svečiai, ypač giriami už apsaugą nuo uodų.

Vilniaus centre gyvenanti Rokų šeima su šikšnosparniais susipažino per edukacinę išvyką ir nutarė savo namo pastogėje įrengti keletą inkilų, skirtų šiems nakties medžiotojams pailsėti ir pernakvoti. Nuolatos, pasak specialistų, čia jie negyvena, tačiau užklysta į šį viešbutį pailsėti, kol miestas nurimsta.

„Važiavom į renginį, labai patiko. Ir su vyru sumąstėme, kad ir mums reikia tokio inkilo. Kaimynai kartais sakydavo: ar nebijot, įsivels į plaukus, bet po to, kai mes pradėjom sakyti, kad jie mus nuo uodų apsaugo, kad tai yra labai didelis pažinimas – ir vaikams, ir mums, suaugusiems, kažkaip irgi visiškai draugiškai žiūri į tas „pašto dėžutes“, – pasakoja namo savininkė Giedrė Rimkevičiūtė.       

„Per naktį vienas šikšnosparnis sugauna 3–5 tūkst. uodų, o tokiame inkile gali apsigyventi apie 100 šikšnosparnių. Tad per naktį jau neturim 300 tūkst. uodų. Tai galima ramiai sėdėti ir arbatą gerti – uodų neturėtų būti. Didesni šikšnosparniai gaudo medžių kenkėjus – karkvabalius. Vienas šikšnosparnis per naktį sugauna 20 karkvabalių, tai reiškia, išgelbėja vieną beržą“, – teigia Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška.

Jis pasakoja dažnai sulaukiantis skambučių dėl šikšnosparnių, bet paprastai jų norima atsikratyti, tačiau kartą jam paskambino moteris, kuri savo namo antrąjį aukštą užleido šikšnosparniams.

„Man paskambinusi moteris ilgai pasakojo apie tai, kad pas juos antrame aukšte gyvena šikšnosparniai, kad ji jais labai žavisi ir kad iš antro aukšto specialiai persikėlė gyventi į pirmą aukštą, kad netrukdytų ten šikšnosparniams dienoti“, – pasakoja R. Karpuška.

Irenos ir Vinco Kuzmickų palėpėje šiuo metu gyvena apie 150 šikšnosparnių. Vėlyvųjų šikšnių viena iš gyvenamų vietų yra namų palėpės. Palėpės rezidentai – patelės su jaunikliais – paliks savo buveinę rudenį, mat žiemoja jie rūsiuose ir požemiuose.

Šeimininkai, kas vakarą stebintys savo laikinus augintinius, sako, kad šie gyvūnai yra nuostabūs, ir vardija naujos kaimynystės privalumus.

„Bijai to, ko nepažįsti. Galiu tik pasakyti, kad jiems atsiradus mūsų kieme mažiau uodų, visokių vabaliukų, drugelių. Pernai vienas buvo įskridęs pas žmoną į miegamąjį, pagavo tą savo drugelį ir vėl dingo per langą“, – prisimena namo savininkas V. Kuzmickas.

Įsibėgėjus namų renovacijai mažėja šikšnosparniams įprastų buveinių. Deja, tokių šeimų, kaip šios, besidominčių gamta ir su ja besidalijančių savo namais, yra vienetai. Nors Gamtos fondo specialistai kartais sulaukia prašymų padėti įrengti inkilus ar prisivilioti šikšnosparnius.