Eismo įvykių statistika rodo, kad situacija Vilniuje negerėja. Palyginti 2012 ir 2013 m., jų išaugo. Kai kuriose sostinės gatvėse – net labai smarkiai. Gyventojai skundžiasi eismo sąlygomis, o savivaldybė ramina, kad rengiami projektai joms gerinti.

Žada sutvarkyti

Apie eismą Vilniaus gatvėmis kalbėta ir rašyta ne kartą. Vieni džiaugiasi, kad gerinant eismo organizavimą mieste statomi aplinkkeliai, kiti piktinasi, kad nesprendžiamos eismo problemos vietose, kur eismo įvykių nutinka kone kasdien.

Visiems suprantama, jog, didėjant gyventojų skaičiui sostinėje, daugėja ir automobilių. Spūstys pasitinka ne tik gatvėse, bet ir po darbų grįžus namo į savą kiemą.

Į redakciją paskambinęs skaitytojas Vytautas piktinosi, kad esą šitiek laiko nieko nedaroma J.Kubiliaus ir P.Lukšio gatvių sankryžoje, kur, vyro žodžiais, eismo įvykiai yra beveik kasdienybė.

"Pro langus matau tą sankryžą, pats vairuoju ir kasdien pro ten važiuoju, bėda yra didelė. Eismo įvykių ten netrūksta, bet už tai atsakingi asmenys nejudina nė piršto, kad situaciją pagerintų. Sankryža nereguliuojama ir tai didžiausia problema", – teigė vilnietis.
Savivaldybės Saugaus eismo poskyrio vedėjas Marius Maldeikis aiškino, kad minėtoje J.Kubiliaus ir P.Lukšio gatvių sankryžoje įrengtos techninės eismo reguliavimo priemonės. Pasak politiko, jos nuolat prižiūrimos.

"Taip pat ruošiame ir projektą, kad čia būtų įrengta reguliuojama sankryža tiek pėstiesiems, tiek transporto srautams", – sakė M.Maldeikis.

Sulaukia gyventojų pastabų

Savivaldybės atstovas patvirtino, kad pastabų ir pasiūlymų iš vilniečių dėl eismo organizavimo sulaukia ir jie. Ir, esą, įvertinę, kiek tai naudinga, stengiasi jų paisyti.

"Tikrai gauname gyventojų pasiūlymų ar pastebėjimų dėl eismo organizavimo. Su eismo specialistais, policijos pareigūnais ši informacija nuolat analizuojama. Jeigu siūlymai tikrai naudingi, stengiamės ir juos įgyvendinti", – teigė Saugaus eismo poskyrio vedėjas.
Problemiškų ir avaringų vietų Vilniaus mieste tikrai ne viena. Žemėlapyje pateiktos gatvės, kuriose per metus įvyko keli šimtai ar net tūkstančiai eismo įvykių, registruotų policijos. O kiek dar jų įvyksta be policijos žinios.

M.Maldeikis aiškino, kad, rūpinantis geresnėmis eismo sąlygomis, kasmet ruošiamas ir pildomas Vilniaus miesto saugaus eismo auditas. Jame nurodomos vietos, kuriose eismo reguliavimas turėtų būti tobulinamas. Pašnekovo teigimu, tam įrengiamos ne tik reguliuojamos sankryžos, bet ir keičiamas eismo organizavimas – pavyzdžiui, atsisakoma kairinio posūkio ir kt.

Projektų nauda ir trūkumai

Į gyventojų klausimus ir pastabas, kad darydami pertvarkas, pavyzdžiui, statydami esą visiškai nereikalingas estakadas, už eismą atsakingi asmenys ne viską gerai apgalvojo, eismo sąlygos nepagerėjo, Saugaus eismo poskyrio vedėjas reaguoja paaiškinimais, kaip įgyvendinami tokie projektai.

Pasak jo, Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių sankryžos tobulinimo projektas (skirtingų lygių sankryža, nestabdomai nukreipiant eismą iš greito eismo gatvių) yra įgyvendinamas etapais. Per pirmą etapą buvo įrengta estakada. Šiuo metu pagrindinis eismo srautas važiuoja estakada, kur, pašnekovo teigimu, saugiai įsilieja į Ukmergės gatvę.

"Ukmergės gatve, važiuojant eismo kryptimi į kalną, eismo intensyvumas nėra didelis, palyginti su eismo srautu estakada. Sutinkame, kad pereinamuoju laikotarpiu etapais įgyvendinti projektai eismo sąlygas pagerina tik iš dalies. Tačiau įgyvendinus strateginių projektų visumą rodikliai pasikeis", – žadėjo M.Maldeikis ir kaip pavyzdį pateikė Vakarinio aplinkkelio statybos etapus.

Jo teigimu, įgyvendinus III etapą nuo Pilaitės prospekto iki Ukmergės gatvės eismo srautai pasikeis, ypač Laisvės prospektu.

Lemia automobilizacija

Kalbėdamas apie eismo padėtį sostinėje ir lygindamas ją su kitais Lietuvos miestais bei šalių kaimynių sostinėmis, Saugaus eismo poskyrio vedėjas M.Maldeikis teigė, kad eismo organizavimo principai panašūs. Tačiau pokyčius, pasak jo, lemia automobilizacijos lygio skirtumai: Lietuvoje jis yra 47 proc. didesnis nei Latvijoje ir 26 proc. didesnis nei Estijoje.

"Vilniuje, didėjant gyventojų skaičiui, daugėja automobilių. Natūralu, kad įtakos turi ir tranzitinis eismas, esama infrastruktūra", – sakė M.Maldeikis. Jis pridūrė, kad svarbu vystyti viešojo transporto sistemą ir skatinti gyventojus automobilius keisti kitomis keliavimo priemonėmis.

"Manome, kad būtina ir toliau vystyti viešąjį transportą, mažinti priklausomybę nuo kelionių automobiliu, įvairiomis priemonėmis skatinti gyventojus naudotis kitais keliavimo būdais, formuoti ekologiškus judėjimo įpročius. Investuoti į infrastruktūrą. Skatinti vairavimo kultūrą, eismo dalyvių atsakomybę ir požiūrį į eismo saugumą", – dėstė pašnekovas.