Vakar Seime pradėtos svarstyti šalies transporto sektorių reguliuojančių įstatymų pataisos. Įtariama, kad kai kurios jų ruošia dirvą "Lietuvos geležinkeliams" privatizuoti.

Sprendžia geležinkelių likimą

Vienas svarbiausių vakarykščiame Seimo posėdyje svarstytų klausimų – geležinkelių sektoriaus reforma. Siūloma atskirti "Lietuvos geležinkelių" keleivių ir krovinių vežimo veiklas. Tačiau kai kurie parlamentarai nuogąstauja, kad tai sužlugdys valstybės valdomą įmonę, nes "Lietuvos geležinkeliams" keleivių vežimas yra nuostolingas, todėl nuostolius įmonė kompensuoja pajamomis iš krovinių vežimo. Tiesa, tokį kryžminį finansavimą ES draudžia.

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio teigimu, liberalizuoti geležinkelių sektorių būtina. Kitaip Lietuvai esą gresia prarasti ES lėšas, skirtas tokiems geležinkelių projektams kaip "Rail Baltica".

"Šie įstatymai susiję ne tik su tuo, kas vyksta Lietuvoje, bet ir su ES. Jei neliberalizuosime geležinkelių sektoriaus, galime netekti ES finansavimo projektui "Rail Baltica". Pripažinkime, dabar jokios konkurencijos ar apskritai rinkos geležinkelių sektoriuje Lietuvoje nėra. Yra vienintelė įmonė. Europai tai atrodo keistai, kaip suvaržymas", – Seimo posėdyje kolegoms emocingai aiškino susisiekimo ministras.

Kaltinimai E.Masiuliui

Tačiau su ministro žodžiais linkę sutikti ne visi parlamentarai. Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė išreiškė įtarimus, kad minėtomis pataisomis "Lietuvos geležinkeliai" ruošiami privatizacijai: "Gresia tam tikra "Lietuvos geležinkelių" privatizacija, arba tai, kas vykdavo prieš privatizaciją, – bus atkertamas krovinių gabenimas nuo keleivių vežimo. Ilgainiui, manau, ši paslauga (keleivių vežimas – red. past.) žlugs."

O Vytenis Andriukaitis net kvietė E.Masiulį į dvikovą televizijos eteryje.

"Lietuvos geležinkeliai" liberalizuoti tiek, kiek reikia. Lenkijoje ši rinka yra dar labiau suvaržyta ir jiems niekas nieko nesako. Ministre, man atrodo, kad neskaitote teisės aktų arba atstovaujate kieno nors keistiems interesams. Galiu jums garantuoti, kad viskas, ko buvo iš Lietuvos šiuo klausimu reikalaujama, jau padaryta. Nereikia žlugdyti įmonės. Jei nesutinkate, kviečiu jus į atvirą diskusiją tiesioginiame eteryje", – susisiekimo ministrui pirštinę metė V.Andriukaitis.

Julius Veselka pasiūlė kolegoms mažiau kištis į transporto veiklos reguliavimą: "Apsaugokime "Lietuvos geležinkelius" nuo politikų įtakos, ir jie dar geriau dirbs."

Po karštų politikų diskusijų įstatymų pataisos grąžintos svarstyti rengėjams – Susisiekimo ministerijai.

Geležinkelininkai – ramūs

Patys "Lietuvos geležinkeliai" politikų sprendimų komentuoti nesiima.

"Vienaip ar kitaip dirbsime toliau, o atskirs ar neatskirs, tai jau politinis sprendimas. Tai, ko reikalauja ES, – kad būtų atskirti skirtingų įmonės veiklų finansai, pelno ar nuostolio ataskaitos ir balansai – mes jau padarėme. Daugiau ES nieko nereikia. Tačiau juridiškai "Lietuvos geležinkeliai" vis dar yra viena įmonė, vykdanti tris veiklas: keleivių vežimą, infrastruktūros priežiūrą ir krovinių gabenimą", – dienraščiui aiškino "Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.

Jis prasitarė, kad jeigu minėtos trys įmonės veiklos būtų atskirtos ir juridiškai, "Lietuvos geležinkelių" krovinių vežimo verslas galėtų lengviau atsikvėpti. Esą galbūt net atsirastų galimybė taikyti lankstesnius tarifus. Tačiau keleivių vežimo verslą tektų visiškai finansuoti valstybei arba daugelį kartų padidinti bilietų kainas. Kitu atveju įmonė būtų nuvaryta į bankrotą.

Autobusų bilietų kainas siūloma reguliuoti vežėjams

Seime vakar buvo svarstomos ir kitos su transportu susijusių įstatymų pataisos. Svarbiausios jų numato gerokai sumažinti keleivių vežimo autobusais kainų reguliavimą.

Kainų įstatymo pataisomis siūloma atsisakyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tvirtinamų maksimalių keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais tarifų. Vežėjai patys nustatytų ir keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais tarifus.

Priėmus įstatymo pataisas Kainų komisija nereguliuotų ir autobusų stotyse teikiamų paslaugų vežėjams tarifų.

Siūloma reguliuojamas palikti tik keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais kainas. Tiesa, jų viršutines ribas tvirtintų savivaldybės, o ne Kainų komisija, kaip yra dabar. Šie tarifų dydžiai būtų peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse tarp savivaldybių ir vežėjų numatytus įsipareigojimus.

Atskiriems maršrutams galėtų būti nustatomi skirtingi tarifai.

Parlamentarai siūlo apsunkinti gyvenimą ir vadinamiesiems dušmanams. Norima uždrausti vežėjams rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir bendro kelionės tikslo neturinčias keleivių grupes. Taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis.