Socialdemokratė Lilija Petraitienė dienraščio "Klaipėda" (2013 12 05) straipsnyje "Dar viena sukta liberalų ir KRATC apgaulė" prirašė daug visko apie atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste. Bet netikslumų ten akivaizdžiai per daug, kad į tai nereaguočiau.

Priminsiu skaitytojams, kad lapkričio 28 dieną miesto Taryba svarstė, kokia kitąmet Klaipėdoje turėtų būti rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Specialistai buvo paskaičiavę, kad rinkliava daugiabučių ir individualių namų savininkams turėtų didėti 2 procentais. Tačiau valdančioji koalicija (LR Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga, Tvarka ir teisingumas, Rusų aljansas) pateikė bendrą pasiūlymą palikti daugumai klaipėdiečių tokią rinkliavą, kokia ji buvo ir šiemet. Tai yra 15 proc. mažesnę, nei galiojo nuo 2008 metų. Daugumai verslo subjektų mokesčiai už atliekas taip pat sumažėjo. Tačiau socialdemokratė Lilija Petraitienė, kaip ir jos bendraminčiai, balsavo prieš šį sprendimą. O patys jokių pasiūlymų nepateikė.
L.Petraitienė teigia, kad "Taip, rinkliava butų ir individualių namų gyventojams nepadidėjo, tačiau labai išaugo rinkliava už atliekų tvarkymą visoms miesto biudžetinėms įstaigoms – mokslo, kultūros ir sporto, kurios yra išlaikomos tos pačios Klaipėdos savivaldybės" (citatos pabaiga).

Tai tik dalis tiesos – biudžetinės įstaigos (kaip ir verslo įmonės) turi galimybę rūšiuoti atliekas, parduoti jas perdirbėjams ir taip susimažinti savo mokesčius. Savivaldybė reikalaus savo įstaigų geriau rūšiuoti atliekas, deklaruoti jų kiekius ir taip ne tik taupyti, bet ir rodyti pavyzdį kitoms įmonėms ir institucijoms. Na, o tiems, kuriems reikia konsultacijų šiuo klausimu, nerekomenduočiau kviestis pagalbon p. Petraitienės – ji pati prisipažino, kad tai jai per sunku.

Kalbėdama apie atliekų susikaupimo stebėseną, kurios rezultatai pagrįstai suteikė galimybę klaipėdiečiams bei smulkiajam verslui mažinti mokesčius už atliekas, Lilija Petraitienė teigia:

"Monitoringas, t.y. atliekų susikaupimo normų skaičiavimo imitacija, rinkliavos dydžio keitimai tarp skirtingų jos mokėtojų grupių, rūšiavimo skatinimo propaganda, visa tai – tik veiklos imitavimas, dūmų uždanga" (citatos pabaiga).

Tačiau politikė pamiršo, kad ji 2011–2012 metais, dirbdama darbo grupėje atliekų tvarkymo klausimams spręsti, viešai žadėjo, kad pati dalyvaus monitoringo darbuose – stebės kaip sveriamos klaipėdiečių atliekos, kad niekas jų ateityje neapgaudinėtų. Pažadėti pažadėjo, o ištesėti pamiršo...

Netiesa ir tai, kad monitoringą atliko vien KRATC. Atliekų svėrimus stebėjo ir Klaipėdos savivaldybės administracijos atstovai. Apie atliekų monitoringą skelbė vietinė spauda, televizija.

Tačiau nei politikai, nei visuomenės atstovai šiame procese dalyvauti nepanoro.

Jau minėta Tarybos sudaryta darbo grupė, kurioje aktyviai dalyvavo ir Lilija Petraitienė, pateikė tris pasiūlymus, kaip turi būti panaudotos perteklinės lėšos: požeminių konteinerių sistemai įdiegti, atliekų rūšiavimo linijos statybai finansuoti bei visuomenei šviesti.

Tačiau savo straipsnyje L.Petraitienė kritikuoja KRATC, kad šis esą per daug šviečia visuomenę, ir vietoj to siūlo KRATC pastatyti plastmasės supirkimo konteinerius parduotuvėse. Deja, pakuotės užstato tvarką kuria ne KRATC ir netgi ne miesto savivaldybė. Tai Vyriausybės ir Seimo kompetencija.

Be teorinių pasvarstymų Lilija Petraitienė pateikia ir skaičius: "Kokia reali vienos tonos atliekų tvarkymo savikaina? Pagal 2012 metų KRATC finansinės atskaitomybės – pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis – tik 87 litai" (citatos pabaiga).

Jei tai būtų tiesa, visas pasaulis važiuotų į Klaipėdą pasimokyti, kaip galima už 87 litus surinkti ir sutvarkyti 1 toną atliekų pagal Europos Sąjungos direktyvas. O Klaipėda šiuo metu yra pažangiausias miestas šalyje pagal vykdomus Lietuvos aplinkosauginius įstatymus ir ES direktyvas. Ir nors žinoma tiesa, kad stropesnis atliekų tvarkymas kainuoja brangiau, šiandien atliekų tonos sutvarkymas mūsų mieste yra pigesnis už, pavyzdžiui, Alytaus ar Marijampolės regionus.

Taip pat Klaipėda yra vienintelis miestas šalyje, kur gyventojams rinkliava už atliekas ne didėjo, o mažėjo.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodo anoniminiai pranešimai, esą Klaipėdoje su atliekų tvarkymu vyksta kažkokios aferos – įvardijama "KRATC afera". Tačiau faktai kalba ką kita –

Klaipėdos regione atliekų tvarkymo sektorius veikia patikimai. Jei tai išties būtų afera, tai ją surengė ne liberalai, kaip bandoma įteigti, o 7 apskrities savivaldybių tarybos. Nes jos yra KRATC (Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro) steigėjos. Jos vienodai atstovaujamos šios įmonės stebėtojų taryboje. Deja, bet liberalai čia yra mažuma. Tad kalbėdama, kad KRATC yra afera, p. Petraitienė meta šešėlį ir ant kitų šešių apkritęs savivaldybių, jų vadovų , tarybos narių, administracijų. Tarp jų – ir ant kolegų socialdemokratų. Pavyzdžiui, Neringos bei Klaipėdos rajonų savivaldybių atstovų, kurie dalyvauja KRATC valdyme.

Ne kartą sakiau ir kartoju: kiekviename darbe yra padaroma klaidų, ką bekalbėti apie tokį milžinišką ir sudėtingą projektą, kaip Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistema. Klaidas dera fiksuoti, kritikuoti, taisyti. Jei reikia – bausti kaltininkus. Už konstruktyvią kritiką visada dera padėkoti.

Žaviuosi p. Petraitienės energija, tačiau šis jos, Seimo nario padėjėjos, straipsnis mane labai nuvylė – seniai nemačiau tokio neišmanėliško, paviršutiniško, visuomenę klaidinančio straipsnio. Tai kažkaip visai nedera žmogui, kuris deklaruoja, kad nori būti miesto mere.