Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras praėjusį savaitgalį žiūrovams pristatė didžiąją XVI tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ premjerą. Operos gerbėjams buvo „patiekta“ italų bel canto meistro G.Donizetti komiška opera „Meilės eliksyras“ (it. „L‘elisir d‘amore“).

Pradžiai – žolelių antpilo

Vieną populiariausių savo ir vieną sėkmingiausių visų laikų komiškų operų G.Donizetti sukūrė vos per šešias savaites 1831 m. Originaliame operos librete veiksmas vyksta XIX a. Italijos kaime. Šįkart jis persikėlė į XXI a. pajūrio kurortą ir nuskambėjo originalo, t.y. italų kalba (su lietuviškais titrais). Premjera parodyta rugpjūčio 2 ir 3 dienomis.

Į artipilnę uostamiesčio Muzikinio teatro salę pirmąjį premjeros vakarą rinkosi šio žanro muzikos išsiilgę klaipėdiečiai, miesto svečiai, būrys kritikų ir teatralų iš Klaipėdos, Panevėžio, Vilniaus, Liepojos (Latvija), Minsko (Baltarusija), Chersono (Ukraina).

Prieš spektaklį žolininkė Adelė Karaliūnaitė žiūrovus vaišino savuoju „Meilės eliksyru“ – iš įvairių žolelių pagaminta trauktine. O scenoje publikos laukė dar „stipresnis“ meilės meniu: Austrijoje dirbanti režisierė Daina Adama Adamkevičiūtė drauge su dirigentu Dainiumi Pavilioniu, dailininke Marta Vosyliūte, choreografu Gintaru Tubeliu ir vaizdo projekcijų dailininku Dariumi Vaičekausku pristatė naujais vėjais padvelkusią „Meilės eliksyro“ versiją.

Nustebino interpretacija

Premjeriniuose „Meilės eliksyro“ spektakliuose žiūrovai turėjo galimybę išgirsti klaipėdiečiams pažįstamus ir kviestinius operos solistus. Adinos vaidmenį atliko Klaipėdos muzikinio teatro solistė Rita Petrauskaitė ir Latvijos nacionalinio operos teatro sopranas Inga Šlubovska, Nemorino – tenorai Tomas Pavilionis ir Aurimas Raulinavičius. Italų jūrų seržantą Belkorę suvaidino Mindaugas Rojus ir Tomas Tuskenis, daktarą Dulkamarą – Artūras Kozlovskis, Džanetą – Regina Bagdanavičiūtė ir Rasa Ulteravičiūtė.

„Pripažinsiu, jog iš pradžių atrodė keistoka stebėti XIX a. operai būdingas naivias situacijas, perkeltas į šiuos laikus. Pirmas įspūdis – paviršutiniška ir tragikomiška. Juk sunku patikėti, kad XXI a. vaikinas galėtų pasikliauti magiško gėrimo poveikiu, – dėstė spektaklį stebėjęs VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys. – Tačiau pakanka atsiriboti nuo tokių minčių ir pamatai tikrąjį režisierės sumanymą, pastebi, kaip tobulai atspindėtas šiuolaikinio uostamiesčio gyvenimas, kaip apgalvotai sukurta personažų apranga, kaip profesionaliai įkūnyta idėja, kaip panaudotos vaizdo projekcijos ir tinkamai parinktas jų turinys.“

Chersono rajoninio akademinio muzikinio dramos teatro direktorius Aleksandras Kniga akcentavo, jog ir nesuprantančiam italų kalbos žiūrovui operos siužetas buvo aiškus: „Tai režisierės ir solistų nuopelnas. Pastarieji, beje, pasirodė esą puikūs aktoriai. Būtent dėl tokios šiuolaikiškos interpretacijos, lengvumo pojūčio ši opera turėtų patikti ne tik vyresniajai kartai, bet ir jaunimui. Į ją galima ateiti be išankstinio pasiruošimo, o tai labai svarbu“.

„Pirmas įspūdis buvo kiek keistokas, – prisipažino vienos Klaipėdos įmonės vadovas Nerijus Tilindis. – Tačiau man šis naujoviškas požiūris, modernių technologijų pritaikymas klasikinei operai buvo labai įdomus. Spektaklis tikrai patikto, nors operos žanro iki šiol nemėgau.“

Komplimentai – atlikėjams

G.Donizetti komiška opera „Meilės eliksyras“ Lietuvoje statoma nebe pirmąkart. Dar 1966 m. ji buvo pastatyta Vilniuje, 1993 m. – Kaune, 2008 m. operos premjera įvyko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre (LNOBT, rež. Oskaras Koršunovas).

Pasak klaipėdiečių premjerą stebėjusios pianistės, LNOBT meninės veiklos tarnybos vadovės Audronės Juozauskaitės, didelis privalumas, jog Klaipėdoje „Meilės eliksyras“ suskambėjo italų kalba. „Solistams bel canto operos atlikimas yra tikri „vitaminai“ balsui. Tai buvo akivaizdu klausantis R.Petrauskaitės, kuria visuomet be galo žaviuosi. Ji viso spektaklio metu buvo ryški, įdomi, dėmesį prikaustanti Adina. Daugybę komplimentų turiu ir dirigentui“, – sakė A.Juozauskaitė.

Baltarusijos valstybinio akademinio muzikinio teatro direktorius Aleksandras Petrovičius pasakojo iki šiol matęs tik klasikinius „Meilės eliksyro“ pastatymus. „Tai, ką išvydau dabar, man pačiam buvo netikėta – absoliučiai modernus spektaklis su šiuolaikine scenografija, kūno plastika. Sužavėjo solistų balsai, puikiai dainavo ir gerą energiją skleidė choras, profesionaliai skambėjo orkestras. Jis, beje, netrukdė, neužgožė solistų. Jei nežinočiau, kur esu, manyčiau, jog tai – operos teatras“, – pagyrimų kolegoms negailėjo A.Petrovičius.

„Spektaklis labai šviesus, lengvas, nuotaikingas, – teigė klaipėdietė teisininkė Aldona Staponkienė. – Kaip visuomet, labai patiko M.Rojus ir R.Petrauskaitė. Man šių solistų pavardės jau savaime yra kokybės ženklas.“

Ne viskas „į temą“?

Premjerinį spektaklį stebėjusi garsi žolininkė A.Karaliūnaitė žavėjosi solistais, choro dainininkais, orkestru, šiuolaikiškais kostiumais, tačiau režisūriniai sprendimai patiko ne visi: „Vulgarokai atrodė Nemorino ir Adinos „suguldymas“ vienas ant kito. Jei jau ši scena buvo tarsi parodija, tai reikėjo ją išlaikyti iki galo, nenukrypstant į primityvumą“.

Šiuolaikiškoje „Meilės eliksyro“ versijoje „kabliukų“ rado ir profesionalūs teatro kritikai. Muzikologė Rūta Vildžiūnienė teigė, jog bendras įspūdis po spektaklio geras. „Buvo juntamas didelis solistų, choro, orkestro muzikantų įdirbis. Tačiau persistengta su šiuolaikinio meno tendencijomis – per daug vulgarumo masinėse scenose. Be to, pati spektaklio pabaiga ir tas „popsas“  tarytum nuskandino visą finalo grožį“, – dėstė pašnekovė.

Šokio kritikė doc. Violeta Milvydienė prisipažino nusivylusi spektaklio choreografija: „Pajėgiai, raiškiai ir ypatingai imliai teatro baleto trupei ji buvo per lėkšta, susmulkinta, lyg dirbtinai pritempta prie operos konteksto“. Ji šioje komiškoje operoje pasigedo ir žaismingų, šmaikščių situacijų, nenuspėjamų režisūrinių sprendimų. „Pernelyg ištęstas ar statiškas duetų sceneles vykusiai „užpildė” barmeno vaidmenį sukūrusio teatro baleto trupės artisto choreografo Aurelijaus Liškausko elgesys. Kiekvienas šio neįtikėtina charizma pasižyminčio atlikėjo pasirodymas iš užkulisių akimirksniu prikaustydavo žvilgsnį, neretai užgoždamas scenos centre dainuojančius solistus“, – pastebėjo V.Milvydienė.

Dirigentas prof. Kazys Kšanas priminė, jog G.Donizetti „Meilės eliksyras“ dar 1974 m. buvo pastatytas ir Klaipėdos liaudies operoje. Režisieriaus V.Paukštės, dirigento K.Kšano ir dailininko H.Cipario pirmoji šios operos interpretacija su įvairiais atnaujinimais Klaipėdoje buvo rodoma 12 metų.

„Anuomet mes norėjome paryškinti G.Donizetti muzikos nuoširdumą, paprastumą, šiltumą, – kalbėjo K.Kšanas. – Žiūrint iš tos pozicijos, dabar įspūdis kiek nelauktas. Tačiau nesakau, jog blogas. Spektaklis šiuolaikiškas, judrus, šviesus – kitoks, nei mes galėjome įsivaizduoti. Finalo nebūčiau baigęs uvertiūra. Mano manymu, tai iškreipia kompozitoriaus sumanymą. Juk ne be reikalo G.Donizetti užrašė partitūrą taip. Na, o šiuolaikinė itališka popdainelė pabaigoje, priešingai kitų kolegų nuomonei, man visai tiko, buvo įdomu.“

Nugriaudėjus pagrindinei vasaros festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ premjerai, visą rugpjūtį žiūrovų laukia kiti festivaliniai Klaipėdos muzikinio teatro projektai – kamerinės, sakralinės, simfoninės muzikos koncertai, opera „Traviata“ Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje ir kitos įdomybės.

O G.Donizetti komiška opera „Meilės eliksyras“ į sceną grįš rudenį – spalio 2 ir 3 dienomis.