Suomijos mokslininkų komanda, vadovaujama profesoriaus Jespero Ekelundo, atrado, jog ypač didelės vaisto famotidino dozės (200 mg per dieną) yra pajėgios įveikti kraujo–smegenų barjerą, ir paveikti histamino apykaitą smegenyse, kas gali padėti sergantiesiems šizofrenija.

Tyrime dalyvavo 30 nuo šizofrenijos kenčiančių pacientų, kurie buvo padalinti į 2 grupes: tuos, kurie gaudavo famotidino ir tuos, kurie gaudavo placebą. Jau po pirmos famotidino vartojimo savaitės, pacientams šizofrenijos simptomai kiek sušvelnėjo, o po keturių savaičių – pastebimai sumažėjo. Tyrime dalyvavę pacientai ir patys teigiamai įvertino gydymo rezultatus. O štai placebą gavusiųjų pacientų būklės nepakito.Nuo 1969 metų, kai Nobelio premijos laureatas Arvidas Carlssonas įrodė, jog dopaminas reikšmingas šizofrenijos eigai ir gydymui, domapino hipotezė tapo esmine psichozių gydyme – absoliuti dauguma medikamentų buvo kuriami šiuo principu. Kitokio tipo vaistai, gydantys šizofreniją, atsidūrė užribyje, o histamino apykaita smegenyse iki šiol didžiausio dėmesio sulaukdavo kalbant tik apie kitų medikamentų šalutinį poveikį.

„Famotidinas kol kas neturėtų būti naudojamas gydant šizofreniją, kol nebus ištirtas ilgalaikis tokių didelių dozių poveikis žmogaus organizmui. Tačiau mūsų tyrimas atskleidė neįprastą, tačiau galimai efektyvų, psichozių gydymo būdą. Tai turėtų paskatinti farmacines kompanijas skirti daugiau dėmesio kuriant vaistus histaminu grindžiamais principais", – teigia J. Ekelundas.

Famotidinas veikia blokuodamas histamino H2 receptorius, o smegenyse yra neuronų, kurie histaminą naudoją kaip pagrindinį neuromediatorių. Iš bandymų su gyvūnais žinoma, jog šitaip paveikus histamino apykaitą, taip pat paveikiami ir kiti smegenyse esantys neuromediatoriai, kurie siejami su šizofrenija.

Famotidinas jau nuo 1980-ųjų naudojamas gydyti opaligei. Įprastomis dozėmis šis vaistas neįveikia kraujo–smegenų barjero ir nepasiekia smegenų. Tačiau paaiškėjo, jog penkeriopai padidinus dozes, famotidinas pro šį barjerą prasibrauna.

Šis suomių projektas jau susilaukė tarptautinio dėmesio. Ateityje šie rezultatai bus siekiami pakartoti stambesniame, tarptautiniame tyrime, kuriame dalyvaus ir Švedijos Karolinska universiteto mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Jari Tiihoneno.