Minint Laisvės gynėjų dieną, iškilmingame minėjime Seime sekmadienį aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui ir vadovui Antanui Terleckui įteikta 2012 metų Laisvės premija.

Po premijos įteikimo A. Terleckas dėkojo bendražygiams Lietuvos laisvės lygoje. Artimiausia bendražyge ir geriausia patarėja vadino žmoną Eleną, kurios jau nebėra tarp gyvųjų.

„Dėkoju Seimui, nusprendusiam man ta proga įteikti Laisvės premiją. Ją suprantu kaip Laisvės lygos įvertinimą, ne tik mano paties, bet visų Laisvės lygos narių – gyvųjų ir jau išėjusiųjų. Vengdami okupacinės valdžios represijų, mes nefiksavome narystės, bet kartu kovojome už laisvę. Dėkoju visiems kovos draugams, laikiusiems save Laisvės lygos nariais“, – kalbėjo A. Terleckas.

2011 metų rugsėjo 15 dieną įsteigta Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Pirmąją – 2011-ųjų – premiją gavo Rusijos kovotojas už laisvę ir demokratiją Sergejus Kovaliovas.

Iškilmingo posėdžio metu Seime buvo taip pat pristatytos dvi Laisvės gynėjų dienos minėjimui skirtos parodos: „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“ ir „Laisvės šauklys“.

Pristatydamas archyvinių fotografijų parodą „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“, atskleidžiančią tų lemtingų Lietuvos valstybei ir jos piliečiams metų Sausio mėn. įvykių Vilniuje ir kituose miestuose kaleidoskopą, Seimo Pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis pažymėjo, kad tuometinių fotografų drąsos dėka šiandien galime prisiminti Laisvės gynimą ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje.

Parodoje „Laisvės gynimas Lietuvoje 1991 metų sausyje“ pristatomos Viktoro Kapočiaus, Pauliaus Lileikio, Algimanto Žižiūno, Eugenijaus Masevičiaus nuotraukos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų; Sauliaus Jokužio, Albino Stubros nuotraukos iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus; Vaidoto Kisielio, Jono Tamulio nuotraukos iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus; Juliaus Vaupšo nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus; Romo Eidukevičiaus, Alfredo Girdziušo, Pauliaus Lileikio, Andriaus Petrulevičiaus, Romualdo Požerskio, Kęstučio Svėrio nuotraukos iš asmeninių ir Lietuvos Respublikos Seimo archyvo fondų.

Seimo narys, istorikas dr. Arvydas Anušauskas, pristatydamas 2012 metų Laisvės premijos laureatui Antanui Terleckui skirtą parodą „Laisvės šauklys“, priminė svarbiausius A. Terlecko pogrindinės, politinės veiklos kovoje už Lietuvos nepriklausomybę etapus ir padėkojo už nuveiktus darbus.

Parodoje „Laisvės šauklys“ eksponuojamos fotografijos, originalūs dokumentiniai šaltiniai ir jų kopijos, nelegalūs Lietuvos laisvės lygos spaudiniai pristato Antano Terlecko gyvenimo kelią, jo pogrindinę, politinę veiklą kovoje už Lietuvos nepriklausomybę. Visuomenei dar menkai žinomus istorinius liudijimus Seimo kanceliarija gavo iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Genocido aukų muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos Respublikos Seimo archyvo, disidento Antano Terlecko asmeninio archyvo.

Parodas parengė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius.