Įslaptintos informacijos nutekinimui tinklalapiui „WikiLeaks“ įtariamam JAV armijos eiliniui Bradley Manningui buvo pateikti kaltinimai, tačiau jis atsisakė padaryti pareiškimą dėl savo kaltės pripažinimo arba nepripažinimo.

24 metų B.Manningui, buvusiam žvalgybos informacijos analitikui, pateikti 22 kaltinimai. Iš jų sunkiausias - dėl „pagalbos priešui“, dėl kurios karys gali būti nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Armijos uniformą vilkintis B.Manningas, šalia kurio sėdėjo jo advokatai, tylėjo per 45 minutes trukusį posėdį, „Taip, jūsų kilnybe“, kai karinė teisėja Denise Lind (Denis Lind) paklausė, ar jis supranta pateiktus kaltinimus.

B.Manningas atsisakė padaryti pareiškimą dėl kaltės pripažinimo arba nepripažinimo, tačiau jis neprivalo jo pateikti iki karo tribunolo proceso pradžios. Karys taip pat atsisakė nurodyti, ar pageidauja, kad procesui vadovautų vienas karinis teisėjas, ar teisėjų kolegija.

Per posėdį teisėja paklausė advokatų ir prokurorų, ar jie nori, kad būtų pradėtas karinio tribunolo procesas.

Armijos prokurorai, pageidavo, kad ši byla būtų pradėta nagrinėti rugpjūčio 3 dieną, tačiau B.Manningo civilinis advokatas Davidas Coombsas prašė pradėti birželį.

„Iki šiandienos Bradley Manningas praleido arešte 635 dienas“, - nurodė D.Coombsas.

B.Manningas kaltinimas nuo 2009 metų lapkričio iki 2010 metų gegužės, kai jis tarnavo Irake, perdavęs „WikiLeaks“ šimtus tūkstančių karinių operatyvinių pranešimų iš Irako ir Afganistano, taip pat JAV diplomatinių pranešimų.

Nutekinti kariniai dokumentai atskleidė civilių žūties per karinius konfliktus mastą, o paviešintos diplomatinės depešos išprovokavo skandalus dėl kai kurių valstybių vadovų privačių pasisakymų ir aukštų JAV pareigūnų itin tiesmukų pastabų.

JAV vyriausybė pasmerkė „WikiLeaks“ sprendimą viešinti šiuos dokumentus, sakydama, jog toks žingsnis kelia pavojų nacionaliniam saugumui ir užsieniečių, bendradarbiaujančių su JAV kariškiais ir ambasadomis, gyvybėms.

Tuo tarpu „WikiLeaks“ šalininkai pažymi, kad šis portalas atskleidė JAV vykdomus nusikaltimus ir laiko B.Manningą politiniu kaliniu.

Armijos tyrėjai per pernai gruodį vykusį posėdį sakė, kad kompiuteriuose ir laikmenose, kuriomis naudojosi B.Manningas, rasta kontaktinės informacijos su „WikiLeaks“ įkūrėju Julianu Assange'u, karinių ir diplomatinių pranešimų bei kitokios įslaptintos informacijos.

B.Manningo advokatai šį karį vaizdavo kaip kenčiantį nuo „lytinės tapatybės sutrikimo“ ir nurodė, kad jis yra susikūręs virtualią moterišką asmenybę „Breanną Manning“.

Organizacija „Bradley Manningo palaikymo tinklas“ šį mėnesį pranešė, kad B.Manningas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai Islandijos parlamento narių.

Tačiau patikrinti, kurie asmenys yra pasiūlyti šiam prestižiniam apdovanojimui, nėra galimybės.

Tuo tarpu J.Assange'as Didžiojoje Britanijoje kovoje prieš savo ekstradiciją į Švediją, kur jį ketinama apklausti byloje dėl įtariamos lytinės prievartos ir išžaginimo.

„WikiLeaks“ įkūrėjas šiuos įtarimus neigia, sakydamas, jog jie yra politiškai motyvuoti.