„WikiLeaks“ įkūrėjas paleistas į laisvę ir paliko Jungtinę Karalystę

Tai įvyko po svarbaus susitarimo su JAV valdžios institucijomis dėl kaltės pripažinimo, kuris užbaigė ilgus metus trukusią teisinę dramą.

„Julianas Assange'as laisvas“, – rašoma „WikiLeaks“.

„Esu dėkinga, kad mano sūnaus kančios pagaliau baigiasi. Tai rodo tylios diplomatijos svarbą ir galią“, – išplatiname pranešime nurodė jo motina Christine Assange (Kristin Asandž). Šį pareiškimą paskelbė Australijos visuomeninis transliuotojas ABC.

„Daugelis pasinaudojo mano sūnaus situacija, kad prastumtų savo darbotvarkes, todėl esu dėkinga tiems nematytiems, sunkiai dirbantiems žmonėms, kuriems Juliano gerovė buvo svarbiausia“, – pridūrė ji.

J. Assange'as pastaruosius penkerius metus praleido JK kalėjime, iš kur JAV siekė jo ekstradicijos. Jungtinės Valstijos norėjo jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn už karinių paslapčių atskleidimą.

Iš teismo dokumentų matyti, kad jis sutiko pripažinti savo kaltę dėl vieno kaltinimo, susijusio su sąmokslu gauti ir platinti informaciją apie JAV nacionalinę gynybą.

Manoma, kad J. Assange'as JAV teritorijoje pasirodys trečiadienio rytą vietos laiku. Antradienį jis buvo pastebėtas lipantis į lėktuvą JK prieš trečiadienį JAV Ramiojo vandenyno Šiaurės Marianų salose numatytą teismo posėdį.

Tikimasi, kad jam bus skirta 62 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau į ją bus įskaičiuoti penkeri metai, praleisti JK kalėjime, todėl jis nebus suimtas.

Po teismo proceso JAV jis grįš į gimtąją Australiją.

Po septynerių metų, praleistų Ekvadoro ambasadoje Londone, jis nuo 2019 metų balandžio buvo laikomas griežto saugumo Belmaršo kalėjime Londone.

Jungtinėse Valstijose 52-ejų J. Assange'ui grėsė teismo procesas dėl įtariamo JAV Šnipinėjimo įstatymo pažeidimo 2010 metais. JAV jis galėjo būti teisiamas dėl kaltinimų atskleidus karinius ir diplomatinius dokumentus.

JAV valdžios institucijos norėjo patraukti J. Assange'ą baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis atskleidė JAV paslaptis apie karus Irake ir Afganistane.

J. Assange'o byla tapo rezonansine žiniasklaidos laisvės gynėjams. Jo šalininkai kaltina Vašingtoną bandymais nutildyti pagrįstus pranešimus saugumo klausimais.