Artimiausiu metu naujovės laukia ir šilumos vartotojų, ir šilumos tiekėjų. Gyventojai privalės pasirinkti karšto vandens tiekėją, o šilumos įmonės turės priprasti dirbti kitokiomis sąlygomis - karšto vandens nuostolių „gyvatuko“ mokesčio pavidalu nebus galima perkelti ant vartotojų pečių.

Kaip informavo Energetikos ministerija, nuo 2010 m. sausio 1 d. vartotojams reikės pasirinkti karšto vandens tiekimo būdą. Pagal Šilumos ūkio įstatymą yra trys karšto vandens tiekimo būdai.

Pirmasis - karštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo. Su karšto vandens tiekėju atsiskaitoma pagal bute įrengto karšto vandens apskaitos prietaiso rodmenis + pastovus „gyvatuko“ mokestis + apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis.

Antras - šaltas vanduo perkamas iš Geriamo vandens tiekėjo, o šilumos energija jam pašildyti - iš Šilumos tiekėjo. Su kiekvienu tiekėju atsiskaitoma atskirai pagal įvadinius apskaitos prietaisus už visą name suvartotą produktų kiekį.

Trečiasis - individualus karšto vandens ruošimas jo vartojimo vietoje, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą...).

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) padarė išvadą  „kad tiek pirmasis, tiek antrasis apsirūpinimo karštu vandeniu būdai yra geri, jei visi kaimynai yra sąžiningi, laiku deklaruoja suvartotą karštą vandenį, skaitikliai yra prižiūrėti ir techniškai tvarkingi“.

Pastebėtina, kad dauguma apskaitos prietaisų sumontuoti prieš keliolika metų ir niekada netikrinti, todėl gali būti, kad jie veikia neteisingai. Be to, pridėjus nesąžiningų kaimynų veiksmus (skaitiklio rodmenys klastojami ar apskritai nedeklaruojamas sunaudoto karšto vandens kiekis), vartotojams sąskaitos skirtumas gali būti ne keli, o net keliasdešimt litų.

Energetikos ministerija pritaria teiginiui, kad abu būdai yra geri, bet atkreipia ypatingą dėmesį į išlygą „jei visi kaimynai yra sąžiningi, laiku deklaruoja suvartotą karštą vandenį, skaitikliai yra prižiūrėti ir techniškai tvarkingi...>. Todėl, nesant šioms dviem sąlygoms, 2-ojo karšto vandens tiekimo būdo pasirinkimas gali būti nenaudingas vartotojui.

Jeigu vartotojai pasirenka 1 karšto vandens tiekimo būdą, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti karšto vandens apskaitą.

Gyventojai gali pasirinkti vieną iš dviejų karšto vandens apskaitos prietaisų 

• 1. paprasti karšto vandens apskaitos prietaisai,
• 2. karšto vandens apskaitos prietaisai su nuotoliniu duomenų nuskaitymu.

Ministerija pritaria VKEKK nuomonei, kad pasirinkus prietaisus su nuotoliniu duomenų nuskaitymu, duomenys bus realūs ir neiškraipyti. Tuo būdu VISI vartotojai duomenis deklaruos laiku ir negudraudami. Tačiau ministerija nori atkreipti dėmesį į tai, kad:

• - Ir 1, ir 2 tipo apskaitos prietaisų metrologinės patikros laikotarpis yra vienodas (4 metai), tačiau įrengimo kainos skiriasi.
• - Esant 2 tipo apskaitos prietaisams atsiras apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, kurio apskaičiavimas reglamentuotas Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikoje.

Energetikos ministerija primena šilumos įmonėms, kad jos privalo informuoti gyventojus apie būtinybę pasirinkti karšto vandens tiekėją ir aiškiai bei išsamiai nurodyti galimas vieno, ar kito apskaitos prietaiso įrengimo bei jų aptarnavimo kainas. Kainos tūri būti surašytos skaidriai, išsamiai ir aiškiai.

Ministerijos nuomone, vartotojo išlaidų santykinis palyginimas tarp 1 ar 2 apskaitos prietaisų per visą apskaitos prietaiso metrologinės patikros gyvavimo laikotarpį (4 metus) vartotojams leis teisingai pasirinkti geriausiai jų lūkesčius atitiksiančius apskaitos prietaisus.

Jei vartotojas iki naujų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 365 p. pakeitimuose siūlomų terminų (2010 04 01) nepasirinks karšto vandens tiekėjo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, karšto vandens tiekėju taps šilumos tiekimo įmonė.

Jei vartotojas iki naujų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 366 p. pakeitimuose siūlomų terminų (2010 04 01) nepasirinks apskaitos prietaisų pagal jų tipą (1, 2), pasirinkimo teisė pereis Karšto vandens tiekėjui.

Naujovėms šilumos ūkyje kelia atveria ir Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 dalies  pateikimo projektas. Jam Seimas pritarė po pateikimo.

Įstatymo projekte nurodoma, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams tik tuo atveju, kai šiluma būna skirta pastato šildymui. Tai reiškia, kad  karšto vandens pardavimai bus reglamentuoti tik pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis bei pagal pastovią „gyvatuko“ normatyvinę reikšmę.

Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. pataisa kartu su dabar jau galiojančio 15 str. nuostatomis skatins karšto vandens tiekėjus įrengti apskaitos prietaisus, nes šildymo sezonui pasibaigus karšto vandens tiekėjai praras galimybę nenormatyvines netektis perkelti ant vartotojų pečių. O tai savo ruožtu skatins karšto vandens tiekėjus analizuoti suvartojimus bei imtis prevencinių priemonių prieš nesąžiningus vartotojus. Tam VKEKK kartu su ministerija iki šildymo sezono pabaigos turėtų dalinai pakoreguoti Šilumos paskirstymo vartotojams metodikas.