Verslininkai konstatuoja: Kaune sulaukiama ne lengvatų, kuriomis naujus investuotojus pasitinka išsivysčiusių kraštų savivaldos, bet biurokratinių kliūčių. Dėl to kai kurie jų traukiasi į kitus miestus.

Iškraustys į Alytų

Kauno miesto savivaldybė, kurios biudžetas nuo nepriklausomybės atkūrimo dar nebuvo toks skylėtas, gali patirti dar vieną smūgį - bendrovės "Kauno grūdai" generalinis direktorius Tautvydas Barštys atskleidė planus tris ketvirtadalius pašarų gamybos sukoncentruoti ne Kaune, bet Alytuje.

Pagal plėtros planą ši "KG Group" grupės įmonė Alytuje gamintų didžiąją dalį - 75 proc. - pašarų. Šiuo metu Alytuje gaminama iki 3 proc. tokios produkcijos. Vadinasi, Kaunas netektų vieno iš dešimties didžiausių mokesčių mokėtojų, kuris per 2008 m. į miesto biudžetą sumokėjo daugiau kaip 25 mln. litų mokesčių.

"Atleido nuo žemės mokesčio dešimčiai metų, davė 3 ha plotą gamybai plėtoti, atvedė komunikacijas, - priežastis, jį viliojančias verslą koncentruoti Alytuje, vardija T.Barštys. - Vos tik užklausėme Alytaus mero apie verslo sąlygas, jis iškart sukvietė specialistus ir labai greitai, per pusmetį, išsprendė visus klausimus."

Artimiausiu metu Alytuje planuojama sukurti 200 darbo vietų, o iki 2015 m. "KG Group" ketina įdarbinti apie 300 alytiškių. Investicijos į naująją gamyklą sieks 80 mln. litų. Beje, "Kauno grūdai" sunkmečiu neatleido nė vieno darbuotojo, jiems atlyginimai išliko nesumažinti. Vidutinis atlyginimas "Kauno grūduose" yra 2,3 tūkst. litų.

Plėstis nebėra kur

Dirbant rinkos ekonomikos sąlygomis sparčiai besikeičiančioje aplinkoje, anot T.Barščio, konkurencingos išlieka tos bendrovės, kurios investuoja ir plečia verslą.
"Jeigu mes nepagaminsime, lenkai pagamins ir atveš. Negalima dairytis ir laukti, o juo labiau - būti užsidarius tarp keturių sienų, tik savoje rinkoje, - įsitikinęs T.Barštys. - Čia, Kaune, mes jau dūstame, neužtenka vietos plėtrai, kuri mums būtina."

Nuo 2004 m. "Kauno grūdai" kasmet augo po 30 proc. Per šį laikotarpį į visos "KG Group" grupės plėtrą investuota daugiau kaip 200 mln. litų, o iki 2015 m. planuojama investuoti dar 250 mln. litų.

"Pradeda atrodyti, kad viso to reikia tik verslui. Valdininkai pamiršta, kad būtent dirbantis žmogus išlaiko valstybę, o nedirbantį išlaikome mes. Valdantieji turėtų padėti sukurti nacionalinį produktą, kurį savo iniciatyva kuria verslas", - mano T.Barštys.

Jis pabrėžė, kad Kaune bendrovė yra išsėmusi plėtros galimybes, o pagrindinė problema - trūksta naujų plotų gamybai. Esą naujus pašarų gamybos sandėlius galima būtų įrengti greta "Kauno grūdų" esančiame 1 ha sklype, tačiau dėl jo savivaldybės atstovai nė nesileidžia į kalbas.

"Nupirktume, išsinuomotume, padarytume bet ką, kad gautume tą sklypą, nes čia visos komunikacijos, geležinkelis, sandėliai, - aiškino T.Barštys. - Dešimt metų siekiame gauti tą sklypą, bet nepavyksta."

Trukdo biurokratų barjerai

Be to, artimiausiu metu Kauno miesto savivaldybė ketina sumažinti bendrovės teritoriją beveik hektaru, nes planuojama plėsti gatvę. Teks nugriauti dalį sandėlių, sumažinti automobilių stovėjimo aikštelę.

"Civilizuotoje šalyje ateitų urbanistai, paaiškintų situaciją ir pasiūlytų bendrovei kompensaciją - atitinkamo dydžio teritoriją kitoje vietoje, bet pas mus to nėra", - piktinosi T.Barštys.

Esą jeigu "Kauno grūdai" kokiu nors būdu galėtų plėsti verslą gretimame sklype, kuris antrą dešimtmetį yra visiškai apleistas, mieste neliktų dar vieno šabakštyno. Būtų naudinga ir verslui, ir gyventojams.

"Man rūpi Kaunas, noriu čia kurti darbo vietas, jeigu būtų priešingai, šokčiau į lėktuvą ir gyvenčiau kur nors be problemų, - kalbėjo milijonierius. - Tačiau to nedarau, priešingai - kasmet apie milijoną skiriu labdarai, rūpinuosi, kad miesto intelektualai galėtų pasidžiaugti įvairiais renginiais."

Paklaustas, ar apie verslo plėtros galimybes kalbėjosi su miesto vadovais, T.Barštys ištraukė iš stalčiaus didelį dokumentų segtuvą, kuriame - susirašinėjimų su Kauno miesto savivaldybe kopijos.

"Rašome, prašome, bet viskas veltui. Esame stumdomi tarp savivaldybės ir apskrities viršininko administracijos, prikurta biurokratinių kliūčių, kurios trukdo normaliai dirbti", - sakė T.Barštys.

Prašo bent netrukdyti

"Vičiūnų" įmonių grupės vadovas ir pagrindinis akcininkas Visvaldas Matijošaitis pabrėžia, kad valdžios atstovų požiūris į verslą - ypač svarbus veiksnys renkantis miestą, kuriame plėtoti veiklą.

"Kai Kaune kreipiesi į valdininkus, jie pirmiausia pasako, ko negalima daryti, ir dar padaugina iš penkių, - pastebi V.Matijošaitis. - Kaune, o ypač apskrities administracijoje, trūksta palankesnio požiūrio į verslą."

Vienam stambiausių Kauno verslininkų susidaro įspūdis, kad valdininkai, atėję į tarnybą, stengiasi kelis pirmus mėnesius, o vėliau, supratę, kad savo poste yra laikini, pradeda daugiau rūpintis savimi, o ne visuomenės atstovais, tarp jų ir verslininkais.

Esą lengvatų verslininkams nereikia, bet būtų gerai, kad bent jau nereikėtų vaikščioti po valdiškas institucijas vien dėl paties vaikščiojimo. "Tai yra pats bjauriausias dalykas. Gaišdamas laiką pradedu svarstyti, ar aš esu kvailas, nors samdausi konsultantus, ar iš tiesų ten susodinti žmonės, kurių tikslas - trukdyti verslininkams", - kalbėjo V.Matijošaitis. Jam žinomi ne vieno verslininko vargai, kai projektų nepavyko įgyvendinti dėl, kaip pats sako, nesąmoningų priežasčių arba jie buvo sustabdyti dėl kažkieno interesų.

Verslą plečia Plungėje

"Vičiūnų" įmonių grupė, anot V.Matijošaičio, su krizės padariniais susitvarkė. Esą jeigu nereikėtų grąžinti paskolų bankams, būtų galima mąstyti apie plėtrą, naujas darbo vietas. Šiuo metu didžioji "Vičiūnų" gamybos dalis sutelkta Plungėje. Ten dirba daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Trečios kartos kaunietis V.Matijošaitis laikinajai sostinei jaučia sentimentų, todėl, jeigu būtų palankios sąlygos, didesnę dalį investicijų kreiptų Kauno link.

"Su Plungės valdžia neturime jokių problemų, jie stengiasi, kad mums dirbti tame mieste būtų gerai, nes nori išsaugoti didelį darbdavį, - žemaičius gyrė V.Matijošaitis. - Kaune yra kitaip."

Verslininkas skaičiuoja, kad "Vičiūnų" grupės įmonių apyvarta sunkmečiu smuko nedaug - apie 5 proc. Kai kurios įmonės šiemet dirbo netgi geriau, negu prognozuota, tačiau kitose srityse, pavyzdžiui, prekyboje automobiliais, restoranų versle, apyvarta smuko labiau.

"Pradėjome taupyti praėjusių metų rudenį, todėl neblogai išsilaikėme", - džiaugėsi V.Matijošaitis.

Priekaištai centrinei valdžiai

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, "Baltic Realty Advisers" valdybos pirmininkas Arvydas Žilevičius mano, kad kur kas didesnės įtakos verslo aplinkai turi centrinės valdžios sprendimai. Esą norint pagerinti verslo aplinką Kaune, pirmiausia reikėtų mažinti mokesčius, kurie galioja visoje šalyje. Jo nuomone, požiūris į verslą blogas visoje Lietuvoje, ne tik Kaune.

"Kai reikia mokesčius surankioti, prisimena, kad dar yra toks verslas. O reikėtų verslo bendruomenę matyti kaip partnerį visuomenėje, kuris sukuria didelę dalį darbo vietų ir moka mokesčius", - įsitikinęs A.Žilevičius.

Jo teigimu, daugiausia nesusipratimų kyla dėl netobulų įstatymų, o ypač dėl Teritorijų planavimo įstatymo, kuris trukdo investicijoms plūsti į Lietuvą.

"Netgi dirbant sparčiai žemės paskirtį pakeisti galima ne greičiau kaip per šešis mėnesius. Kai toks tempas, vargu ar koks nors investuotojas, norintis statyti gamyklą, gali laukti. Jis verčiau investuos kitoje šalyje, kurioje biurokratinių kliūčių mažiau", - dėstė A.Žilevičius.

Kelių akcijų neužtenka

Jis pastebi, kad vietos valdžia kartais elgiasi ir supratingai. Pavyzdžiui, šią vasarą lauko kavinės buvo atleistos nuo rinkliavų. Tačiau esą kelių gražių akcijų ar nuolaidų neužtenka, jeigu norima, kad į Kauną ateitų naujos investicijos. Pirmiausia, A.Žilevičiaus nuomone, biurokratai turėtų išmokti greičiau dirbti ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

"Krizės laikotarpiu skelbiami per pakilimą paruošti konkursai. Argi tai normalu?" - požeminės automobilių aikštelės Vienybės aikštėje konkursą kritikavo A.Žilevičius.
Jo nuomone, šalies centrinė valdžia pagaliau suprato, kad reikia patiems ieškoti investuotojų. Esą taip turėtų elgtis ir mūsų miesto valdžia, nes jos pareiga - stengtis išsaugoti esamą verslą, taip pat pritraukti ir naujų investuotojų. Tik tokiu būdu, A.Žilevičiaus nuomone, bus sukurtos darbo vietos ir papildytas miesto biudžetas.

Specialisto komentaras:

Farmacijos įmonės "Sanitas" generalinis direktorius Saulius Jurgelėnas:

Mano patirtis rodo, kad per dvylika metų, kai pradėjau plėtoti verslą Kaune, pažanga padaryta. Jeigu būtumėte prieš dvylika metų klausę, kaip man sekasi, turbūt būčiau sakęs, kad svarstau galimybę iškelti verslą iš Kauno. Mokesčių inspekcija tuomet buvo visiškai neprognozuojama: ne padėdavo sumokėti mokesčius, bet galvodavo, kaip daugiau nulupti ir baudų priskaičiuoti.

Šiandien situacija yra pasikeitusi. Stengiamės su visomis kontroliuojančiomis institucijomis bendradarbiauti. Jeigu kyla abejonių, rašau laiškus inspektoriams, kviečiu padaryti papildomą patikrinimą, kad galėčiau ramiai miegoti. Užsienyje savivaldybės, siūlydamos verslui įvairias gėrybes arba papildomas paslaugas, konkuruoja tarpusavyje, siekdamos pritraukti daugiau investicijų į savo regioną. Pavyzdžiui, Slovakijoje pastebime vyriausybės užduotą toną.

Šalis, kuri neturėjo automobilizmo tradicijų, jau pirmauja pagal pagamintų automobilių skaičių 100 tūkst. gyventojų. Be abejonės, buvo įdėta daug pastangų, kol pavyko pritraukti didžiuosius gamintojus, sukūrusius dešimtis tūkstančių darbo vietų. Taip pat ten elgiasi ir savivaldybės: kviečia verslininkus diskutuoti apie miesto plėtojimo planą, klausia, kuriose vietose reikia pirmiausia gerinti infrastruktūrą, nes supranta, kad ne savivaldybė, bet verslininkai geriau žino, kur skubiausiai reikia remontuoti kelius.

Kai Kauno miesto savivaldybės darbuotojai suvoks, kad jie yra serviso institucija, kurios pareiga kurti saugią, prognozuojamą ir patrauklią verslo aplinką, tada sulauks grąžos. Pradėti galėtų nuo normaliai funkcionuojančio vieno langelio principo - sumokėję mokesčius bent jaustume, kad gauname paslaugą.

Klerkai turėtų padėti pradedančiam verslininkui suvokti, kokius formalumus jis turi atlikti, o dabar, rodos, tik ir laukia kaip pagauti nusižengusįjį. Vakaruose skatindamos verslumą institucijos žino, kad ne visi verslininkai turi teisinį finansinį išsilavinimą, jiems susigaudyti įstatymų ir poįstatyminių aktų pynėje tikrai nėra lengva. Savivaldybė turėtų ateiti ir paklausti verslininkų - ko gi jums, ponai verslininkai, reikia, kad jūs padidintumėte darbo vietų skaičių, o ne kaišioti pagalius į ratus.

Didžiausi mokesčių mokėtojai Kaune 2009 m. sausio-lapkričio mėn., mln. litų:

"Stumbras" 225,9
"Senukų prekybos centras" 118,5
"Sanitex" 49,4
Kauno termofikacijos elektrinė 37,5
"Ragutis" 33,1
"Lytagra" 29,4
"Limedika" 21,5
"Itaina" 19,8
"Kraft Foods Lietuva" 19,6
"Kauno grūdai" 19,3
Šaltinis: Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyrius