Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė neskuba dalyti nepamatuotų pažadų, tačiau pripažįsta, kad problemų yra. Jų sprendimas priklauso tiek nuo Vyriausybės, tiek nuo paties verslo, o svarbiausia – nuo abipusio bendradarbiavimo. Būtent tam ir kuriama Inovatyvios ekonomikos taryba.

– Pramonininkai kaip vieną grėsmių ateityje įvardija darbo jėgos trūkumą. Daug specialistų išvyksta, o studijuoti jaunimas renkasi socialinius mokslus. Ar Vyriausybė ketina kaip nors keisti švietimo sistemą, gal kitaip paskirstyti studentų krepšelius, kad daugiau jaunimo būtų nukreipiama į tiksliuosius, technologijų, mokslus? – žurnalas "Verslas. Lyderiai 2013" paklausė ūkio ministrės B.Vėsaitės.

– Mano nuomone, derėtų labiau atsižvelgti į darbo rinkos poreikius ir situaciją ūkyje. Lietuvos darbdaviai kalba, kad šiandienė švietimo sistema neatitinka verslo poreikių. Dabar šalyje yra struktūrinis nedarbas. Jis didelis, tačiau trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Vyriausybė formuoja valstybinį užsakymą specialybių, kurių labiausiai trūksta pramonei ir verslui.

Struktūrinio nedarbo problema turi būti sprendžiama tiek taikant nacionalines priemones, tiek ir prisidedant prie ES mastu vykdomų programų. Pavyzdžiui, Europos Komisijos duomenimis, informacinių technologijų (IT) sektorius ES kasmet pasiūlo daugiau kaip 100 tūkst. darbo vietų, tačiau kvalifikuotų šios srities specialistų skaičius auga lėčiau nei šių specialistų poreikis darbo rinkoje. Europos Komisija ragina aktyviau rengti šios srities specialistus ir taip spręsti didelio nedarbo problemą Europoje, ypač tarp jaunimo.

Turime ne tik skatinti įmones, bet ir planuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose rengiamų specialistų srautus. VšĮ "Investuok Lietuvoje" duomenimis, Lietuvoje IT bendrovės kasmet papildomai įdarbina apie 4 tūkst. šios srities darbuotojų. Paklausiausių sąraše – programuotojai, sistemų analitikai, projektų vadovai, testuotojai.

Kita vertus, neturėtume apsiriboti vien IT sritimi. Siūlau išskirti biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sritis, kurių finansavimas neturėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje sumažėjo bendras abiturientų skaičius. Arba finansavimo sumažinimas šiose srityse turėtų būti nuosaikesnis nei humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Šiuo atveju derėtų vadovautis protingo balanso principu, pagal kurį tam tikrų mokslo sričių finansavimas būtų didesnis, atsižvelgiant į specialistų rinkoje poreikį.

Manau, atėjo laikas tobulinti tikslinio studijų finansavimo tvarką, derinant ją prie darbdavių poreikių. Specialistų parengimo planavimas neturėtų būti atsiejamas ir nuo prognozuojamų investicijų srautų.

– Pramonės įmonių vadovai dažnai akcentuoja, kad Lietuvoje griežti darbo santykiai. Jie norėtų liberalesnių. Ar pritariate pramonininkų siekiams?

– Vokietijoje darbo santykiai dar griežčiau reglamentuojami nei Lietuvoje, tačiau tai netrukdo šiai šaliai būti ES ekonomikos lydere.

Visgi Darbo kodeksas turėtų būti peržiūrėtas ir atnaujintas, tačiau tai turi būti atlikta peržiūrint visą sistemą kompleksiškai. Įgyvendinant šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 m. programos prioritetinių priemonių planą, Ūkio ministerijoje kuriama Inovatyvios ekonomikos taryba, kurios darbe kviečiami dalyvauti valstybės institucijų, asocijuotų verslo struktūrų, mokslo ir studijų institucijų deleguoti atstovai bei nepriklausomi ekspertai.

Inovatyvios ekonomikos tarybos tikslas – užtikrinti valstybės institucijų, verslo bei mokslo visuomenės efektyvesnį bendradarbiavimą, sudaryti palankią aplinką diegiant inovacijas versle ir taip didinti Lietuvos ūkio konkurencingumą bei šalies gerovę. Neabejotinai, ekspertai kompleksiškai peržiūrės darbo santykių klausimą ir bus pateikti konstruktyvūs pasiūlymai.

– Kaip valstybė gali skatinti pramonės įmonių eksportą? Galbūt reikalinga kokia nors pramonės eksporto plėtros strategija?

– Esant didelei konkurencijai, įmonėms sėkmingai plėtoti eksportą padėtų įsitraukimas į jau esančias pasaulinės vertės grandines. Bendradarbiaudamos Lietuvos įmonės lengviau pasiektų kitas rinkas. Reikia vykdyti agresyvią politiką ieškant tarptautinių partnerių ir išnaudojant klasterius. Todėl teikiama parama įmonių klasterizacijai skatinti. Tai naudinga priemonė, padedanti plėtoti perspektyvius verslo bendradarbiavimo modelius ir formas, prisidedanti prie verslo tarptautinio konkurencingumo didinimo.

Tik konkurencingų prekių ir paslaugų galintis pasiūlyti verslas turi galimybių plėsti eksporto rinkas. Todėl įmonių produkcijos eksportas yra skatinamas netiesiogiai, teikiama parama verslo plėtrai, įmonės skatinamos diegti inovacijas, atnaujinti gamybos procesus ir technologijas bei taip kurti konkurencingus produktus ir paslaugas. Eksportuoti norintiems verslininkams teikiama ir konsultacinė, informacinė parama apie užsienio rinkas ir jų ypatumus.

– Kokia ateitį prognozuojate Lietuvos pramonei, kurios jos šakos perspektyviausios?

– Atsižvelgiant į Lietuvos galimybes, manau, paslaugos ir pramonė turėtų sudaryti protingą balansą Lietuvos ūkio struktūroje. Esminis veiksnys, lemsiantis Lietuvos konkurencingumo galimybes ir atskirų pramonės šakų sėkmę ateityje, – sugebėjimas diegti naujausias technologijas visose pramonės srityse be išimčių. Nes tik tobulėjant technologijoms, progresuojant jų sudėtingumui, tas pats kapitalo kiekis gali sukurti didesnę pridėtinę vertę.

Pasikartosiu, kad ši taisyklė galioja visoms pramonės ir paslaugų sritims, – tai gali būti tiek ypač didelę pridedamąją vertę kuriančios sritys, tiek tradicinė pramonė. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad šalies išsivystymo lygis tiesiogiai susijęs su jos pažanga inovatyvių sprendimų srityje. Atsižvelgdama į tai laikausi nuomonės, kad turėdama geriausią išvystytą IT infrastruktūrą Lietuva galėtų tapti regioniniu aukštųjų technologijų paslaugų centru.