Po savaitės, ketvirtadienį, Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės bibliotekoje – publicisto Povilo Sigito Krivicko knygos „Šviesoraščio takais“ sutiktuvės.

„Šviesoraščio takais” – tai Lietuvos fotomenininkų sąjungos šiemet išleistas P.S.Krivicko esė rinkinys apie meninę fotografiją, jos kūrėjus ir šios kūrybinės veiklos reikšmę kultūroje.

Įžanginėje dalyje aptariamos moralinės kūrėjų atsakomybės problemos. Knygą sudaro penki skyriai, atspindintys būdingesnius profotografijos, fotografijos ir postfotografijos epochų bruožus. Profotografija – tai vizualūs reiškiniai iki fotografijos ir jų tolimesnis vystymasis.

Pačiai fotografijai, o ypač jos plačiai pasaulyje pagarsėjusiai lietuviškajai mokyklai, skiriama daugiausia vietos – nuo pirmųjų bandymų Lietuvoje 1839 m. iki šiuolaikiniame tarptautiniame Arlio festivalyje dalyvaujančių mūsų fotografų. Naujųjų laikų medijų jungimosi aspektu žvelgiama į pastaraisiais metais stiprėjančias postfotografijos tendencijas.

Mokslininkai ir fotografija – dar viena tema, atskleidžiant fotografijos ne tik visuomeninę, bet ir mokslinę reikšmę. Galima susipažinti, kaip fotografija taikoma atkuriant senovinės architektūros pavyzdžius, sudarant itin tikslius žemėlapius, nustatant faktų autentiškumą kriminalistikoje.

Taip pat knygos autorius samprotauja apie fotomenininkų ir apskritai kūrėjų padėtį visuomenėje. Knygą pratęsia jo fotožurnalistikos disciplinos studentų mintys apie šiuolaikinės fotografijos pobūdį ir paklausą.

Be kita ko, knygoje kalbama apie būtinybę turėti aukštus profesinius įgūdžius fotografuojant unikalius gamtos objektus, – kad ir gintarą, subtiliai kuriant peizažinę fotografiją.

Daug nusipelniusiems Lietuvos fotografijai ir mirusiems kolegoms atminti skiriamas paskutinis skyrius.

Knyga iliustruota autoriaus ir jo studentų fotografijomis.

Jos sutiktuvėse ketina dalyvauti autoriaus kolegos rašto darbininkai, fotografai, Klaipėdos universiteto dėstytojai ir studentai. Mat knygos autorius P.S.Krivickas – žurnalistas, fotografas ir fotografijos dėstytojas.

Jis dirbo žurnalų, laikraščių redakcijose, leidyklose, korespondentu prie Jungtinių Tautų Organizacijos (JAV), dėstytojavo. 1969-aisiais su kolegomis įsteigė Lietuvos fotografijos meno draugiją (nuo 1989 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjunga). Kūrė fotografijų ciklus, parašė 15 publicistikos knygų, sudarė tris fotoalbumus.

Lapkričio 4 d. 17 val. I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje – naujos knygos sutiktuvės. Jas paįvairins ekrane rodoma autoriaus fotoserija „Gyvenimas įstrižai“.