Klaipėdos uostas iš pernai uždirbto pelno šiais metais į valsybės biudžetą turės sumokėti simbolinius dividendus - 1 proc. paskirstytinojo pelno, - galutinai antradienį apsisprendė Vyriausybė.

Paprastai valstybės įmonės privalo mokėti 50 proc. paskirstytinojo pelno dividendų.

Pernai Uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė 50 proc. nuo savo pelno, t. y. 34 mln. litų.

Dėl šios priežasties nukentėjo Uosto direkcijos finansinis pajėgumas, todėl buvo dedamos pastangos, kad pelnas 100 proc. būtų paliekamas Uosto direkcijos veiklai įgyvendinti – šiuo klausimu buvo teikiami argumentuoti siūlymai atleisti Uosto direkciją nuo šio mokesčio, - teigiama Klaipėdos uosto pranešime spaudai.

Uosto direkcija vykdo investicinius uosto infrastruktūros plėtros projektus naudodama nuosavas, ES ir skolintas lėšas. Iš valstybės biudžeto Uosto direkcija lėšų negauna. Klaipėdos uostas, kaip ir numatoma Šventosios uosto plėtra, veikia viešo ir privataus kapitalo derinimo (PPP) principu – Uosto direkcija investuoja į uosto infrastruktūrą (krantines, geležinkelio ir autotransporto privažiuojamuosius kelius, atlieka gilinimo darbus), o uosto naudotojai – į suprastruktūrą (krovos techniką, sandėlius ir pan.). Uosto direkcijos investicijos pritraukia dvigubai didesnę privačių investicijų apimtį.

Uosto direkcija finansuoja daug didžiulę naudą kuriančių projektų. Investuojant į krovos veiklai reikalingą infrastruktūrą yra vertinama papildoma krovos apimtis ir papildomos Uosto direkcijos pajamos įgyvendinus projektą. Investuojant į laivų statybai ir remontui reikalingą infrastruktūrą yra vertinama papildoma pridėtinė vertė, kuri bus sukurta įgyvendinus projektą. Be šių projektų, Uosto direkcija įgyvendina ir socialinius projektus, kurie negeneruoja finansinės grąžos Uosto direkcijai (pvz. Šventosios uosto atstatymo darbai bei Mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba).

Dėl 2001–2011 metais investicijų į infrastruktūrą Uosto direkcijos valdomo turto vertė išaugo 535 mln. Lt (nuo 636 mln. Lt iki 1 171 mln. Lt). 2001–2011 m. metinė krovos apimtis išaugo 19,4 mln. t (nuo 17,2 mln. t. iki 36,6 mln. t).

Ernst & Young duomenimis, 2011 metais 1 tona krovinių, perkrautų per Klaipėdos uostą, valstybės biudžetui užtikrino 11,23 Lt pajamų.

Atsiperkančių investicijų į Klaipėdos uosto infrastruktūrą poreikis yra 1 026 mln. Lt.

2012–2014 metais Uosto direkcijos investicijoms numatoma suma sudaro 658,5 mln. Lt. Iš tos sumos skirta ir įgyvendinti SGD terminalo, kuriam Uosto direkcija skirs 170 mln. Lt nuosavų lėšų, infrastruktūros komponentus.

Uosto direkcijai nepakanka 367 mln. Lt likusiems atsiperkantiems uosto infrastruktūros investiciniams projektams. Be to, Uosto direkcija artimoje ateityje papildomai turės investuoti apie 40 mln. Lt į nulinės krantinės, skirtos Visagino AE įrengimų krovai, statybą.

Dalį pelno perdavus biudžetui, nuosavų lėšų, skiriamų grąžinti investicijas ir paskolas, apimtis ženkliai sumažėtų.