Susisiekimo ministerija siūlo mokamų kelių tinklą praplėsti 2750 kilometrų, arba 56 keliais – toks pasiūlymas trečiadienį pristatytas Seime.

„Matome ir žinome, kad kelių būklė negerėja, tiltų būklė blogėja, finansavimas nedidėja. Būklę reikia gerinti, tiltus atstatinėti. Kaip viena iš alternatyvų yra mokamų kelių tinklo išplėtimas, tų lėšų surinkimas ir nukreipimas į infrastruktūros ir kelių gerinimą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos vyriausiasis patarėjas Tomas Pilukas.

„Tikslas yra krovininį transportą, tranzitinį transportą per Lietuvą nukreipti į tuos kelius, kurie yra pritaikyti tokiam transportui“, – komitete kalbėjo valstybinių kelių valdytojos „Via Lietuvos“ vadovas Marius Švaikauskas.

Pasak jo, kai kurios savivaldybės bendrovę informavo, jog tranzitu vykstantys vilkikai vengdami kelių mokesčio važinėja jiems nepritaikytais keliais. Todėl, pasak „Via Lietuvos“ vadovo, padidėjo rajoninių ir krašto kelių „degradacija“.

„Dabar jie apvažinėja šituos kelius, jiems ir CO₂ išmetimai didėja. Bet jie nemoka kelių rinkliavos. Su šiuo paketu mes juos palydėsime į tinkamą kelią, nes jiems geriau važinėti keliais, kurie yra mokami. Išstumsime juos iš rajoninių ir krašto kelių“, – kalbėjo M. Švaikauskas.

Magistraliniai keliai jau apmokestinti. Dabar siūlome apmokestinti (...) krašto kelių tinklą. Rajoniniai keliai kol kas lieka neapmokestinti.

T. Piluko teigimu, apmokestinamų kelių tinklą dabar siūloma plėsti trimis etapais: pirmuoju tinklas būtų išplėstas 1150 kilometrų ir 21 keliu, antruoju – 830 kilometrų ir 16 kelių, trečiuoju – 770 kilometrų ir 19 kelių.

„Magistraliniai keliai jau apmokestinti. Dabar siūlome apmokestinti (...) krašto kelių tinklą. Rajoniniai keliai kol kas lieka neapmokestinti. Vietinių kelių niekas neapmokestina, įstatymas numato, kad jie negali būti apmokestinti“, – komitete sakė T. Pilukas.

Anot jo, preliminariai skaičiuojama, jog įgyvendinus plėtrą, pajamos iš kelių mokesčio padidėtų iki maždaug 100 mln. eurų. Šiemet valstybė tikisi gauti 69–70 mln. eurų.

Tuo metu M. Švaikauskas pabrėžė, kad keliams atstatyti kasmet reiktų 1,3 mlrd. eurų, arba 15 mlrd. eurų iš viso.

Biudžeto ir finansų komiteto narys demokratas Algirdas Butkevičius sakė, kad apmokestinus daugiau kelių būtų surinkta nedidelė pinigų suma, be to, toks žingsnis sulauks didelio pasipriešinimo.

„Pagal šitą programą biudžetas pasipildys 40 mln. eurų. Finansinis efektas, rezultatas bus minimalus, o triukšmo per Lietuvą bus labai daug“, – teigė A. Butkevičius.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas sakė, jog išplėtus apmokestintų kelių tinklą nebeliktų alternatyvų komerciniam transportui keliauti nemokamais keliais.

M. Švaikauskas akcentavo, jog tokia alternatyva visada bus, tačiau siekiama, kad sunkiasvoris transportas nevažiuotų per gyvenvietes, rajonų keliais.

Išplėtus apmokestintų kelių tinklą nebeliktų alternatyvų komerciniam transportui keliauti nemokamais keliais.

V. Ąžuolas taip pat pabrėžė, kad 2026 metais atsiradus elektroninei kelių rinkliavos sistemai, vadinamajam e. tollingui, keliskart išaugs kelių apmokestinimas, kurį išplėtus mokamų kelių tinklą mokės ir daugiau tarpmiestinių autobusų.

„Autobusų parko pavyzdys: pasiskaičiavo iškart, kas bus, kai bus e. tollingas. Dabar už vinjetę moka apie 1 tūkst. eurų, tada mokės 4 tūkst. eurų, važiuodamas tais pačiais maršrutais. Tada kiek turės kainuoti autobuso bilietas, jau nebeaišku“, – komitete sakė V. Ąžuolas.

Savo ruožtu konservatorius Raimondas Kuodis tikino, kad apskritai keliais turėtų važiuoti kuo mažiau vilkikų, o kroviniai turi būti gabenami traukiniais.

M. Švaikauskas pripažino, jog dėl naujos e. tollingo sistemos vilkikų ir autobusų paslaugos brangs, todėl viliamasi mažinti krovininio transporto srautus keliuose bei skatinti prekių vežimą geležinkeliu: „Mūsų pačių tikslas lygiai toks pat.“

Pasak T. Piluko, po diskusijų Vyriausybės nutarimo projektą ministerija aptars su socialiniais partneriais bei parengs galutinį pasiūlymo modelį.

Šiuo metu Lietuvoje yra 19 mokamų magistralinių kelių, kurių bendras ilgis siekia apie 1,7 tūkst. kilometrų. Kelių naudotojų mokestį moka tik komercinis transportas – vilkikai, tarpmiestiniai autobusai.