Labiausiai – nuo 86 tūkst. 353 iki 68 tūkst. 166 sumažėjo Lietuvoje gyvenančių Ukrainos piliečių, baltarusių – nuo 62 tūkst. 167 iki 59 tūkst. 399, rusų – keliais šimtais, iki 15 tūkst. 105.

Taip pat, pasak ministerijos, šiemet priimti 577 sprendimai uždrausti į Lietuvą atvykti Baltarusijos ir 278 – Rusijos piliečiams.

Gruodžio 1-osios duomenimis, Lietuvoje teisėtai gyvena per 213 tūkst. užsieniečių. Daugiausia, per 111 tūkst., leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išduota darbo pagrindu.

Šiemet Migracijos departamentas patikrino daugiau kaip 47 tūkst. užsieniečių – aukštos kvalifikacijos darbuotojų, pavežėjų ir individualią veiklą vykdančių asmenų, studentų, Baltarusijos piliečių – ir 2,2 tūkst. įmonių.

VRM duomenimis, panaikinta per 24 tūkst. leidimų gyventi bei surašyta 6,1 tūkst. administracinių nusižengimų protokolų. Dažniausi nusižengimai apėmė neteisėtą buvimą Lietuvoje ir gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių pažeidimus.

Praėjusiais metais panaikinta ar atsisakyta išduoti 10,7 tūkst. leidimų gyventi Lietuvoje.

Mažėjantį šiuos leidimus turinčių užsieniečių skaičių VRM sieja su Migracijos departamento nuo 2023-iųjų taikomomis griežtesnėmis užsieniečių kontrolės priemonėmis.

„Griežtesnės kontrolės priemonės jau duoda apčiuopiamų rezultatų – šiandien mes efektyviau valdome migracijos srautus ir užkertame kelią piktnaudžiavimui migracijos procedūromis, o tai leidžia geriau užtikrinti nacionalinį saugumą“, – pranešime cituojama laikinoji vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Liepos 1-ąją įsigaliojus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, sugriežtinti reikalavimai įmonėms, kviečiančioms įdarbinti užsieniečius, jų įdarbinimo sąlygos bei leista dirbti tik leidimus laikinai gyventi Lietuvoje turintiems užsieniečiams.

Darbdaviai, kurie nesilaiko įstatyme numatytų reikalavimų, šešis mėnesius negali teikti tarpininkavimo raštų užsieniečiams. VRM duomenimis, šiuo metu šis apribojimas taikomas 59 įmonėms.