Laiko našta

Vis dėlto, anot ekspertų, dažnai visuomenėje tvyrančios baimės būna nepagrįstos, o Lietuvos migracijos politikos poveikis šalies darbo rinkai yra tegiamas.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu atlikta apklausa rodo, jog 44 proc. apklaustųjų mano, kad imigrantai atima darbo vietas iš dirbančiųjų Lietuvoje. Prieš septynerius metus panašioje apklausoje taip atsakė 37 proc. respondentų.

Skiriasi ir lietuvių požiūris į tai, kokį darbą imigrantai dirba. 69 proc. gyventojų jaustųsi patogiai naudodamiesi gydytojų imigrantų paslaugomis, mažiau – 48 proc. – žmonių pozityviai vertintų imigrantą kaip tiesioginį savo vadovą.

Apie pusė šalies gyventojų taip pat mano, kad imigrantai yra našta Lietuvos socialinių paslaugų sistemai, panašiai tiek sutinka, kad imigrantai didina nusikalstamumą Lietuvoje.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Ieva Laugalytė sako, jog ne vienas tarptautinis tyrimas rodo, kad neigiamų nuostatų migrantų atžvilgiu augimas susijęs su augančiu atvykėlių iš užsienio skaičiumi.

„Kuo daugiau žmonių atvyksta į šalį, tuo dažniau jos gyventojai yra linkę laikyti atvykusius žmones tiek konkurentais darbo rinkoje, tiek apskritai jaučiamos labiau neigiamos nuostatos“, – teigė I. Laugalytė.

Su tuo sutinka ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas – kuo didesni migracijos srautai, tuo žmonės labiau susirūpinę dėl migracijos poveikio vietos darbo rinkai.

„Manau, ir tas faktas, kad Lietuvoje pastebimai išaugo migrantų srautas, ir tai, kad šiuo metu visa Europa kenčia nuo nelegalios migracijos, prisideda prie to, kad žmonės kiek labiau neigiamai pradėjo vertinti migrantus ir jų integraciją į darbo rinką“, – kalbėjo ekonomistas.

Tenkina, jei aptarnauja

Vis dėlto lietuviai daug palankiau žiūri į paslaugas teikiančius imigrantus nei į užimančius aukštas pareigas.

„Mes žymiai labiau laukiame žmonių, jeigu jie mus aptarnauja, mums padeda arba dirba nekvalifikuotą darbą, o ne vadovauja. [...] Tokie niuansuoti apklausos rezultatai atskleidžia labai giliai įsišaknijusias, nepabijosiu pasakyti, rasistines ir ksenofobines nuostatas“, – teigė I. Laugalytė.

Jos nuomone, tokių jausmų gyventojams kyla iš nenoro matyti atvykstančius žmones kaip lygiaverčius ir lygiateisius visuomenės narius, kurie gali užimti aukštesnes socialines ir galios pozicijas.

A. Izgorodinas teigia, kad lietuviai nepagrįstai nepalankiai žiūri į vadovaujamąsias pareigas užimančius užsieniečius. „Vadovai iš užsienio yra sveikas reiškinys Lietuvos darbo rinkoje, nes jie atsineša vadovavimo patirties ir tam tikrų kompetencijų, iš jų galima pasimokyti“, – kalbėjo ekonomistas.

2023 m. didžioji dalis darbo tikslais atvykusių užsieniečių Lietuvoje dirbo tų profesijų, kurių darbuotojų šalyje trūksta, darbus: vilkikų vairuotojais, betonuotojais, suvirintojais.

Anot I. Laugalytės, didėjantį nepasitenkinimą imigrantais lemia ir viešojoje erdvėje pateikiama informacija apie atvykėlius. „Įvairūs politikai kursto nepagrįstas baimes, tuo remia savo rinkimų programas ir vėliau tai labai aiškiai atsispindi ir visuomenės nuotaikose. [...] Didelę įtaką turi ir žiniasklaida, ir apskritai viešoji erdvė, koks paveikslas viešojoje erdvėje yra piešiamas“, – kalbėjo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė.

I. Laugalytės teigimu, tai, jog daugėja manančių, kad imigrantai didina nusikalstamumą Lietuvoje, galima sieti ir su geopolitiniais procesais. „Visuomenės nuomonė stipriai keitėsi, kai buvo išaugęs atvykstančių žmonių skaičius per Lietuvos–Baltarusijos sieną, ir tą nuomonę labai stipriai formavo viešai prieinama informacija, politikų retorika, kuri siejo atvykstančius žmones su grėsme nacionaliniam saugumui, tautos identitetui“, – kalbėjo ji.

„Iškilus karo grėsmei ar jaučiant kitų grėsmių, žmonės istoriškai yra linkę dar labiau užsidaryti, atsiriboti, koncentruotis į homogeniškesnes grupes, vertinti kitokius žmones kaip priešiškus sau“, – aiškino I. Laugalytė.

Darbuotojų poreikis augs

Anot I. Laugalytės, apklausoje matomi įsitikinimai, kad imigrantai tampa našta šalies socialinei sistemai, nepagrįsti. Ji remiasi Europos migracijos tinklo Vilniaus biuro duomenimis, kad 2023 m. absoliučiai didžioji dalis darbo tikslais atvykusių užsieniečių Lietuvoje dirbo tų profesijų, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta, darbus: vilkikų vairuotojais, betonuotojais, suvirintojais.

A. Izgorodinas teigė, kad nors teoriškai imigrantai gali tapti našta šalies socialinei sistemai, tai nerealu, jei Lietuvos migracijos politika išliks panaši. „Didelių pokyčių neturėtų būti, jei ji liks gana griežta ir ribota. [...] Manau, kad Lietuva ir tarp migrantų turi reputaciją, kad čia galima užsidirbti, bet reikia dirbti, o gauti pašalpas nėra optimalus variantas“, – sakė ekonomistas.

A. Izgorodinas teigė, kad nors mažėja lietuvių, galvojančių, kad migrantų įtaka šalies ekonomikai teigiama, tai skiriasi nuo realybės. Anot jo, į Lietuvą atvykstančių migrantų srautai gana griežtai kontroliuojami, jie dirba sektoriuose, kurie kenčia dėl darbuotojų trūkumo, pavyzdžiui, logistikoje, statybose.

Ekonomisto teigimu, artimiausiais metais darbuotojų iš užsienio poreikis tik augs.