„Neturime laiko laukti iki pavasario, – konferencijoje Berlyne teigė Annalena Baerbock. – Dabar yra tas pereinamasis laikotarpis, kurio laukė ir į kurį taikėsi Putinas.“

Donaldo Trumpo pergalė rinkimuose sukėlė abejonių dėl tolimesnės Vašingtono paramos Kyjivui būtent tuo metu, kai Rusija vietomis žengia gilyn į Ukrainą.

A. Baerbock žinutė buvo skirta ne tik kitoms Europos Sąjungos šalims narėms, bet ir vidaus auditorijai. Vokietijoje praeitą savaitę sugriuvus Olafo Scholzo koalicijai, sklando nežinomybė dėl ateinančių pirmalaikių rinkimų datos.

Ji teigė, jog Rusijos karas prieš Ukrainą pasiekė lemtingą etapą ir Kyjivo oro gynybai būtinai reikia sustiprinimo.

Artėjant JAV rinkimams „Kyjive įvyko daugiau puolimų iš oro nei bet kada iki šiol, tikslingai taikantis į sostinę“, teigė A. Baerbock.

„Karas perėjo į naują dimensiją“, – pridūrė ji.

A. Baerbock kvietė Vokietiją, didžiausią Europos ekonominę galią bei Kyjivo antrą didžiausią karinę rėmėją po Vašingtono, padidinti paramą Ukrainos gynybai, padėti atremti rusų dronų atakas.

„Dabar, be veiksmų europiniu lygmeniu, mums reikia daugiau finansinių resursų biudžete“,– teigė ministrė.

Tai galima suvokti kaip paskatinimą atlaisvinti vidines taisykles dėl Vokietijos nacionalinės skolos. Ši tema pastaruoju metu dominuoja politinėse diskusijose šalyje.

Nuo 2009 metų Vokietijoje galioja fiskalinė taisyklė, vadinama „skolos stabdžiu“, pagal kurią ekonominė galiūnė negali prisiimti skolos, didesnės nei 0,35 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) per metus.

Be to, NATO reikalavimas skirti bent 2 proc. metinio biudžeto gynybai „esant dabartinei situacijai yra nepakankamas“, teigė ministrė.

Siekdama sumažinti politinę nežinomybę ir praskinti kelią sutarimui dėl kitų metų biudžeto ji reikalavo daugiau konkretumo dėl ateinančių rinkimų Vokietijoje laiko juostos.

Valdančiajai koalicijai sugriuvus po ištisus mėnesius trukusių nesutarimų kancleris O. Scholzas pirma pažadėjo balsavimą dėl pasitikėjimo vidury sausio, kas duotų kelią rinkimams kovo pabaigoje. Jie vyktų beveik puse metų anksčiau, nei iki šiol buvo numatyta.

Tačiau susidūręs su reikalavimais greičiau šią išspręsti krizę kancleris savaitgalį pranešė, jog būtų pasiruošęs balsavimo dėl pasitikėjimo prašyti jau šiais metais.