Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas atkreipė dėmesį, kad kelių statybos darbų sutarčių įgyvendinimas vėluoja nuo kelių dienų iki trijų metų, statybos darbų planavimo procesui trūksta nuoseklumo ir skaidrumo, neužtikrinamas finansavimas iš įvairių galimų šaltinių.

„Tam, kad būtų užtikrinta tinkama kelių kokybė bei saugus ir patogus susisiekimas automobilių keliais, reikia neatidėliotinų sprendimų dėl tvaraus kelių finansavimo modelio parinkimo ir tinkamo darbų planavimo“, – pranešime teigė jis.

Audito metu konstatuota, kad valstybinės reikšmės kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros darbų planavimas turi trūkumų.

„Negalėjome įsitikinti, ar sudarant kelių remonto ir rekonstrukcijos prioritetines eiles buvo naudojami patikimi duomenys, nes dokumentuose nebuvo nurodyta, kaip apskaičiuotos kelių vertinimui naudojamų kriterijų reikšmės, kurios datos duomenimis atliktas skaičiavimas ir kokio laikotarpio duomenys buvo naudojami“, – pranešime teigė Valstybės kontrolė.

Be to, anot kontrolierių, nebuvo pateikti dokumentai apie kelių ruožų, kuriuose numatoma einamaisiais metais atlikti statybos darbus, atranką ir finansavimo paskirstymą, todėl darbų planavimo ir finansavimo procesas nebuvo pakankamai skaidrus ir nuoseklus. 

Didžioji dalis (78 proc.) sutarčių dėl kelių statybos darbų projektų parengimo ir (86 proc.) statybos darbų sutarčių nebuvo įgyvendintos laiku.

„Via Lietuva“ neužtikrino tinkamo valstybinės reikšmės kelių atkūrimo, priežiūros ir plėtros darbų įgyvendinimo. Didžioji dalis (78 proc.) sutarčių dėl kelių statybos darbų projektų parengimo ir (86 proc.) statybos darbų sutarčių nebuvo įgyvendintos laiku. Statybos darbai vėlavo dėl jų broko, netikslumų projektuose ir papildomų nenumatytų darbų“, – pabrėžiama pranešime.

Kartu su audito išvadomis Valstybės kontrolė pateikė ir rekomendacijas, kokių priemonių imantis būtų galima pagerinti esamą situaciją.

„Via Lietuva“ savo ruožtu teigė, kad šis auditas parodė, jog pokyčiai tuometinėje Lietuvos automobilių kelių direkcijoje buvo būtini.

„2023 metais pasikeitusi įmonės vadovybė pradėjo svarbias pertvarkas, kurios daro esminį pokytį didinant „Via Lietuva“ veiklos efektyvumą ir skaidrumą, tobulinant kelių infrastruktūros plėtros projektų priežiūros ir planavimo procesus bei nuosekliai ieškant naujų bendrovės veiklos finansavimo šaltinių“, – pranešė „Via Lietuva“.

„Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas pabrėžė, kad praėjusiais metais įmonėje buvo peržiūrėti veiklos planavimo procesai bei atlikti esminiai pokyčiai.

„Nors dalis reikalingų pokyčių buvo inicijuoti vos prieš daugiau nei metus, jau dabar fiksuojame gerėjančius įmonės rezultatus. Didžiausi nepriklausomos Lietuvos istorijoje kelių infrastruktūros projektai, tokie kaip „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos modernizavimas, yra vykdomi griežtai taip, kaip suplanuota", – pranešime teigė jis.

„Via Lietuva“ prižiūri daugiau nei 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, daugiau nei 1,5 tūkst. tiltų, viadukų, tunelių bei daugiau nei 2 tūkst. kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų.