„Mes prisiimame finansinę atsakomybę už savo saugumą. Tačiau, esminis pokytis atgrasant Rusiją ir užtikrinant efektyvią gynybą bus pasiektas tik kolektyvinėmis visų Aljanso narių pastangomis, įsipareigojimu didinti finansavimą ir vystyti karinius pajėgumus. Jei norime realaus pokyčio, turime suvokti, kad 2 proc. nuo BVP gynybai yra praeitis, todėl turime NATO mastu išsikelti naują tikslą – skirti bent 3 proc.“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Ministras taip pat akcentavo naujų NATO gynybos planų svarbą, kėlė oro erdvės pažeidimų klausimus, kalbėjo apie Baltijos šalių ir Lenkijos pastangas fortifikuoti sieną su Rusija ir Baltarusija, pabrėžė bendrų NATO veiksmų poreikį bei NATO ir ES bendradarbiavimo būtinybę.

Susitikimo metu daug dėmesio buvo skirta ir didėjančiam Rusijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimui, keliančiam pagrįstą nerimą. Akcentuota tai, jog NATO turi siekti plėtoti abipusiai naudingus santykius su savo partneriais iš Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono, bendradarbiauti ne tik dvišaliuose, bet ir daugiašaliuose formatuose. Dar kartą pabrėžta, kad Kinija yra svarbiausia Rusijos karo Ukrainoje rėmėja ir įgalintoja.

Krašto apsaugos ministras su kitais gynybos ministrais Briuselyje tarėsi ir dėl bendrų karinių pajėgumų kūrimo koncepcijos bei dalyvavo kovos prieš Islamo valstybę koalicijos susitikime, kur apsvarstė tolimesnio įsitraukimo Irake ir Sirijoje transformaciją bei veiklos planus.

Pranešama, kad L. Kasčiūnas taip pat dalyvavo ir dvišaliuose susitikimuose su Lenkijos gynybos ministru Władysław Kosiniak-Kamysz ir Pietų Korėjos gynybos viceministru Mr Seonho Kim.

Penktadienį krašto apsaugos ministras pirmininkaus vadinamajam 3+3 formato gynybos ministrų susitikimui. Šiame formate dalyvauja Lietuva, Estija, Latvija ir Baltijos šalyse NATO priešakinėms pajėgoms vadovaujančios šalys – Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Kanada, praneša Krašto apsaugos ministerija.