Plačiau apie rinkimus LNK žurnalistai kalbėjosi su apžvalgininku Andriumi Užkalniu.

– Kaip vertinote rinkimų prognozes?

– Mano nuomone, prognozės buvo gana taiklios – nematome didelių siurprizų. Vienintelis nežinomasis buvo mažosios, vadinamos marginalinės partijos. Žmonės dažnai balsuoja už šias partijas dėl pažįstamų veidų, o ne dėl programos, kuri daugeliu atvejų yra panaši. 

– Ar Remigijaus Žemaitaičio partija priskiriama prie marginalinių partijų?

– Kaip galima vadinti marginaline partija, kai užima aukštą vietą. Man atrodo, kad kai rinkėjai nemato, kas jiems tikrai patiktų, jie balsuoja už tą, kuris jų akyse yra puolamas. Panašiai buvo su Neringos Venckienės fenomenu.

– Ar R. Žemaitaitis yra panašus fenomenas, kuris įrodo, kad vienas žmogus gali padaryti tokį šuolį?

– Negaliu prisiminti nieko panašaus. Tie, kurie balsavo už R. Žemaitaitį, daugiausiai norėjo pareikšti nepasitenkinimą, nesitikėdami jokių konkrečių pokyčių. Ankstesnės populistinės partijos rinkėjams kėlė viltį, kad naujoji valdžia kažką duos. O su R. Žemaitaičiu nematome tokios vilties – negirdėjau, kad kas nors manytų, jog jis ateis ir padarys konkrečius darbus, kurie patiktų rinkėjams. Tai buvo labiau balsavimas už tą, kuris skelbs antausį valdantiesiems.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip kiti politikai, kurie vengė kalbėti apie R. Žemaitaičio partiją, sugebės „perlipti per save“, kai prireiks eiti į koaliciją su „Nemuno aušra“?

– Politikams kur kas lengviau perlipti per savo pažadus ir principus nei žurnalistams. Tai yra jų darbo dalis – užminti ir paminti kai kuriuos anksčiau išsakytus žodžius, tuo pačiu išlaikant elegantišką veidą, kad neatrodytų, jog jiems labai nepatogu.

– Ką manote apie Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio galimybę vėl dirbti kartu po jų nesutarimų?

– Manau, jų bendradarbiavimas buvo labai emocinis, ypač iš R. Karbauskio pusės. Kai žmonės yra emociškai artimi ir įvyksta konfliktas, jis gali atrodyti kaip išdavystė. Tačiau nesu tikras, ar dabar yra pakankamas poreikis jiems vėl bendradarbiauti.

– Minėjote, kad politikams tenka perlipti per savo įsitikinimus. Ar manote, kad taip įvyks su šiais dviem žmonėmis?

– Nemanau, kad yra toks didelis poreikis. R. Karbauskiui S. Skvernelis nelabai ką keičia dabartinėje politinėje situacijoje, tas pats galioja atvirkštiniu variantu. Man sunku įsivaizduoti scenarijų, kuriame jie vėl turėtų susidraugauti.