Kaip penktadienį pranešė Europos Komisijos (EK) atstovybė Lietuvoje, politines ir geopolitines įtampas kaip didžiausią riziką įvardijo 52 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių, tuo metu Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 32 procentus.

Iš visų ES valstybių lietuviai labiausiai akcentuoja politinės padėties grėsmę. Antroje vietoje – Švedija, kur 48 proc. respondentų politinę situaciją laiko rizikinga.

Beveik pusė respondentų Lietuvoje taip pat išskyrė kibernetinius pavojus (33 proc. ES), 40 proc. – ekstremalius meteorologinius reiškinius (50 proc. ES) kaip svarbias grėsmes savo šaliai.

56 proc. apklaustų lietuvių jaučiasi gerai informuoti apie jiems aktualias nelaimes ir ekstremalias situacijas, per trečdalis piliečių teigė, kad jiems sunku gauti reikiamą informaciją iš valdžios institucijų ir pagalbos tarnybų. Beveik tokia pat dalis ES gyventojų yra susirūpinę informacijos pasiekiamumu.

Kaip pranešime teigia EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Lietuvos ir ES atsparumas nelaimėms prasideda nuo gerai informuotų ir pasiruošusių piliečių.

„Užtikrintumas ekstremaliais momentais ypač svarbus situacijose, susijusiose su geopolitinėmis grėsmėmis, kurias lietuviai įvardija kaip didžiausią riziką mūsų šaliai. Naujausio „Eurobarometro“ duomenimis, dar trūksta žinių ir įsitraukimo į bendrą pasiruošimą krizinėms situacijoms. (...) Todėl turime ieškoti sprendimų ir kurti atsparią visuomenę, kad būtume geriau pasirengę galimoms nelaimėms visoje Europoje“, – teigė M. Vaščega.

Jis pažymėjo, kad 40 proc. apklaustų lietuvių (39 proc. ES) teigia neturintys laiko arba finansinių resursų, reikalingų pasiruošti nelaimėms.

„Eurobarometro“ duomenimis, lietuviai labiau nei ES piliečiai yra susirūpinę kibernetiniu saugumu – tai antra pagal svarbą grėsmė Lietuvoje, respondentų nuomone. ES piliečiai kibernetines grėsmes mini ketvirtoje vietoje.

Tiek Lietuvos, tiek kitų ES šalių piliečiai pasitiki skubios pagalbos tarnybomis ir institucijomis. 85 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad tarnybos sugebėtų tinkamai spręsti nelaimių ar ekstremalių situacijų klausimus.

Du trečdaliai apklaustųjų Lietuvoje tvirtino turintys žibintuvėlį arba žvakių (47 proc. ES), kiek daugiau nei pusė turi pirmosios pagalbos vaistinėlę (36 proc. ES), 42 proc. yra sukaupę maisto ir gėrimų atsargų (29 proc. ES).

Vis dėlto 81 proc. lietuvių atsakė nedalyvaujantys ir neplanuojantys prisidėti prie savanoriškos veiklos, kuri padeda reaguoti į ekstremalias situacijas, didinti atsparumą grėsmėms. ES tokią poziciją išsakė 64 proc. respondentų.

Apklausa atlikta šių metų vasario–kovo mėnesiais, jos metu kiekvienoje iš 27 ES valstybių narių akis į akį apklausta apie tūkstantį gyventojų (Kipre, Liuksemburge ir Maltoje – po 500). Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.

2023-iųjų vasarį EK priėmė rekomendaciją ir komunikatą, kuriais siekiama nustatyti bendrus tikslus, kad būtų padidintas atsparumas nelaimėms civilinės saugos srityje. Vienas iš tikslų – iki 2030 metų gerokai padidinti Bendrijos gyventojų informuotumo apie nelaimių riziką ir pasirengimo joms lygį.