Kai kas apsivogė

Kaip jau rašyta [5], ši iškalbinga istorija prasidėjo šiųmetės rugsėjo 18-osios naktį. Belieka priminti, kad tuo metu krūpčiojome nuo vis naujų pranešimų apie gaisrus sukėlusius elektrinius paspirtukus, įtariant, kad sprogo kraunamos jų baterijos.

Tos paros Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suvestinėje buvo pranešta, kad informaciją apie A. Juozapavičiaus prospekto ir Siūlų gatvės sankryžoje degantį dar vieną paspirtuką Bendrasis pagalbos centras gavo 4.07 val.

Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo automobilio vairuotojo, važiavusio pro įvykio vietą į darbą, pranešimas. Trumpam stabtelėjęs ir informavęs, surinkęs telefono numerį 112, kad mato ant šaligatvio ties minėta sankryža degantį paspirtuką, jis nuvažiavo savo keliais, nelaukęs atvykstančių ugniagesių. Tiesa, vėliau šių gaisrų tyrėjui jį suradus, pateikė automobilio vaizdo registratoriaus įrašą, kuris, deja, buvo mažai informatyvus. Ir teigė, kad jokių asmenų prie degančio paspirtumo ar kur nors netoliese nepastebėjęs.

Remiantis jau minėtomis suvestinėmis, ugniagesiams gelbėtojams, kurių artimiausia komanda įsikūrusi A. Juozapavičiaus prospekto prieigose, atskubėjus įvykio vieton, rasti atvira liepsna degantys du „Bolt“ paspirtukai.

Kaip įprasta tokiais atvejais, likvidavus gaisrą, apdegę paspirtukai palikti įvykio vietoje. Juos turėjęs apžiūrėti gaisrų tyrėjas, įvertinus, kad Bendrasis pagalbos centras informacijos apie galimą padegimą neturėjo, niekas iš žmonių šio įvykio metu nenukentėjo ir naktį pradėti apžiūrą buvo pernelyg sudėtinga, atvyko į įvykio vietą tik ryte. Ir degusių paspirtukų jau ten nerado.

Pastatė vežimą prieš arklį

Konstatavus minėtą faktą, Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė tada teigė, kad gaisro priežastį bus galima įvardyti tik apžiūrėjus savavališkai, kaip įtarta, „Bolt“ atstovų iš įvykio vietos išsivežtus paspirtukus.

O iki tol apsistota ties dviem galimomis šio gaisro priežastimis: arba savaiminis užsidegimas, vienam paspirtukui stovint šalia kito – nuo akumuliatoriaus, kuris galėjo būti ir įkaitęs, ir patyręs smūgį, ir sugesti, arba tyčinė žmonių veikla.

Tačiau tą pačią dieną viešoje erdvėje buvo užfiksuotas „Bolt“ dalijimosi paslaugų operacijų vadovo Beno Jurlovo komentaras žiniasklaidai, kuriame teigta, kad atlikus pirminę degusių paspirtukų apžiūrą, įžvelgiami tyčinio padegimo požymiai: „Patikrinus duomenis paaiškėjo, kad paspirtukų vidinė sistema prieš gaisrą nebuvo pažeista, taip pat užfiksuota, kad prieš gaisrą paspirtukai buvo pajudinti. Remdamiesi šiomis išvadomis priėmėme sprendimą pateikti pareiškimą policijai dėl tyčinio padegimo“.

Pernelyg susireikšminę ar tiesiog gudrūs?

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, tą pačią rugsėjo 18-ają Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gaisrų tyrėjas, kuriam buvo pavesta nustatyti šio gaisro priežastį, mėgindamas tai padaryti, susidūrė su neeilinėmis problemis. Turėjo jų ir Kauno Nemuno policijos komisariato tyrėja, elektroninio pašto ePolicija.lt adresu gavus B. Jurlovo žadėtą pareiškimą dėl tyčinio padegimo, atlikusi šio įvykio aplinkybių patikslinimą.

Gaisrų tyrėjas į savo užklausą UAB „Bolt Services LT“ elektroninio pašto adresu dėl galimybės apžiūrėti iš įvykio vietos išsivežtus paspirtukus, nes viešoje erdvėje šios bendrovės telefono nėra, iš pradžių gavo atsakymą, kad šiuo metu vyksta tyrimas ir informacija apie jo rezultatus bus pateikta vėliau. Žodžiu, valstybinės įstaigos, kurios viena iš funkcijų – tirti gaisrus, atstovas gavo privačios bendrovės atsakymą, kad ji pati tirs šį įvykį ir po to praneš, ką konstatavo aukštąjį išsilavinimą turinčiam šios srities specialistui.

Po tokio akibrokšto gaisrų tyrėjui bandant surasti kokį nors „Bolt“ telefono numerį, jam negalėjo padėti nei Bendrasis pagalbos centras, nei Policijos departamentas. Galiausiai aplinkkeliais vieną „Bolt“ telefono numerį pavyko rasti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

Tačiau gautu numeriu atsiliepęs asmuo tikino niekaip su paspirtukų nuomos paslauga nesusijęs ir siuntė pas kitus kolegas. Galiausiai ir vėl aplinkkeliais gavus minėtas paslaugas Kaune teikiančių asmenų telefoną ir su jais susisiekus, šie iš pradžių pareiškė, kad, jeigu gaisrų tyrėjas nori pamatyti nuo degusių ir jau suremontuotų bei vėl į apyvartą paleistų paspirtukų perdarymo likusias jų dalis, tai turi atsivežti oficialų raštišką prašymą.

Na, o pagaliau patekus pas minėtus asmenis, gaisrų tyrėjui buvo parodyti esą minėtų paspirtukų rėmai, vieno iš jų akumuliatorius bei įvykio vietoje rastas kažkoks pajuodęs flakonas. Žinoma, pagal tai, kas pateikta, įvardyti, kas sukėlė gaisrą, buvo neįmanoma. Kaip ir susipažinus su apdegsių paspirtukų nuotraukomis, darytomis įvykio vietoje, t.y. prieš išvežant šiuos galimo nusikaltimo, kaip buvo teigiama pareiškime policijai, įkalčius iš įvykio vietos.

Iškalbingas finalas

Apie tai, kad esamomis aplinkybėmis nustatyti gaisro priežasties nėra galimybės, gaisrų tyrėjas informavo ir policijos tyrėją, prašiusią atsiųsti jai turimą medžiagą apie šį gaisrą. Iki to laiko pati tyrėja taip pat bandė susisiekti su pareiškimą dėl tyčinio padegimo, kurio nuostoliai įvertinti beveik 900 eurų, į elektroninį paštą ePolicija.lt atsiuntusiu asmeniu.

Pasak Kauno policijos atstovės, jam buvo pranešta, kad tokio pareiškimo neužtenka – turi būti oficialus bendrovės raštas, nes minėtus nuostolius patyrė ji, o ne pareiškimo autorius. Tačiau jokio atsakymo negauta.

Galų gale išsiaiškinta, kad pagal užimamas pareigas šis asmuo negali atstovauti šio įvykio tyrime bendrovės. O jokio šios įgaliojimo tai daryti jis taip pat nepateikė.

Susidūrusi su tokiomis iškalbingomis kliūtimis bei, kaip ir gaisrų tyrėjas, per įstatymų numatytą laiką nespėjusi su jomis susidoroti policijos tyrėja šiandien priėmė sprendimą nepradėti dėl šio įvykio ikiteisminio tyrimo. Teisine kalba to priežastis skambėjo taip: „Negavus patvirtinančių objektyvių duomenų, kad gaisras kilo dėl subjekto poveikio.“ Išvertus į žmonių kalbą, ikiteisminio tyrimo nuspręsta nepradėti, nes ugniagesiai, neturėdami galimybės apžiūrėti paspirtukų, negalėjo nustatyti gaisro priežasties ir patvirtinti prielaidą, kad jie buvo padegti.

O pasiteiravus policijos atstovės, ar pačių pareiškėjų elgesyje neįžvelgta savivalės bei trukdymo tyrimui, taip pat pateikta teisinė šarada, kad pati „Bolt“ dėl šio įvykio į policiją nesikreipė, o tai padaręs jos darbuotojas neturėjo tokių įgaliojimų.