Birželį LB prognozavo, kad šalies ekonomika augs 1,9 proc.

„Po dvejų metų įšalo Lietuvos ekonomika grįžta į augimo kelią, o kitąmet ji turėtų dar ir paspartėti“, –  pristatydamas naujausias makroekonomines prognozes antradienį teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Kaip ir anksčiau, centrinis bankas prognozuoja, kad 2025 metais šalies BVP augs 3,1 proc., 2026 metais – 3,3 proc.

„Ekonomiką skatins didėsianti užsienio paklausa, realiųjų gyventojų pajamų ir vartojimo augimas, gera padėtis darbo rinkoje“, – kalbėjo G. Šimkus.

Metinė infliacija šiemet mažesnė

Pasak centrinio banko, metinė infliacija šiemet sieks 1 proc. (birželį – 1,2 proc.), 2025 metais – 2,5 proc., 2026 metais – 2,6 proc. (po 2,4 proc.).

„Atpigus energijos ištekliams, kitoms žaliavoms, spaudimas kainoms sumenko. Tai lemia, kad metinė infliacija Lietuvoje yra labai žemo lygio, vieno žemiausių Euro zonoje“, – teigė G. Šimkus.

Jo teigimu, pastaruoju metu pingant maisto produktams ir alkoholiui, pagrindiniu infliaciją lemiančiu veiksniu lieka paslaugų kainos, o beveik trečdalį–ketvirtadalį paslaugų infliacijos lemia maitinimo įstaigų veikla.

„Tam įtakos turėjo mokestiniai šio sektoriaus pokyčiai“, – teigė G. Šimkus.

Eksporto paklausa mažėja

LB prognozuoja, kad Lietuvos eksportas šiemet augs 1,2 proc. (birželį – tiek pat), 2025–2026 metais – atitinkamai 3,1 ir 3,8 proc. (po 3,7 proc.).

G. Šimkus atkreipė dėmesį į rugsėjį Europos Centrinio Banko (ECB) 0,4 proc. punkto – iki 2,8 proc. – sumažintą euro zonos realaus importo augimo prognozę.

Pastebima kad nedarbas yra išaugęs įvairiose socialinėse bei amžiaus grupėse, kaime ir mieste, tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų, taip pat padidėjo nedarbo trukmė.

 

„Euro zona yra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, todėl mažesnis jos importo augimas reiškia ir mažesnę paklausą Lietuvos eksportui“, – teigė G. Šimkus. 

Tuo metu Lietuvos importo rodiklio pokyčių LB šiemet neprognozuoja (birželį – 1,5 proc. augimas), kitais metais jis turėtų augti 4,5 proc. (4,6 proc.), 2026 metais – 4,5 proc.

Investicijų lygis lieka aukštas

Investicijos šiemet turėtų mažėti 3,6 proc. (4,5 proc. augimas), o kitus dvejus metus – augti atitinkamai 6,6 ir 5,1 proc.(birželį – 4,1 ir 5,2 proc.).

„Tačiau pagrindo skambinti pavojaus varpais nematome. Investicijos nuolat svyruoja ir šie pokyčiai būna gana dideli“, – sakė G. Šimkus.

Jo teigimu, bendras investicijų lygis išlieka aukštas.

„Investicijos daug metų augo sparčiau nei visa ekonomika, todėl didėjo ir jų santykis su BVP, todėl dabar jis yra iškopęs aukščiau istorinio vidurkio. (...) Didėjant Europos Sąjungos fondų lėšoms investicijos kitąmet taip pat turėtų augti sparčiau nei BVP“, – kalbėjo LB vadovas.

Pasak LB analitiko Ernesto Virbicko, investicijų kritimas pirmąjį šių metų pusmetį labiausiai fiksuotas mašinų ir įrenginių, transporto priemonių sektoriuose. Jis pabrėžė, kad investicijos mažėja po daugiau nei 10 proc. jų pakilimo pernai.

„Į šį investicijų pasikeitimą (sumažėjimą – BNS) mes žiūrime kaip į trumpalaikį pasikeitimą“, – teigė E. Virbickas.

Gali padidėti ilgalaikis nedarbas

Pasak LB analitikų, darbo užmokestis šiemet turėtų augti 9,8 proc. (10,2 proc.), 2025 ir 2026 metais – atitinkamai 8,5 proc. ir 8,1 proc.

Nedarbo lygis šiemet sieks 7,4 proc. (7,3 proc.), 2025 bei 2026 metais – atitinkamai 7,1 proc. ir 6,9 proc. Užimtumas šiemet turėtų augti 1,6 proc. (0,5 proc.), o 2025-2026 metais jis turėtų mažėti iki 0,4 ir  0,3 proc.

Pasak LB vadovo, pastebima kad nedarbas yra išaugęs įvairiose socialinėse bei amžiaus grupėse, kaime ir mieste, tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų, taip pat padidėjo nedarbo trukmė.

„Tai reiškia, kad jei padėtis nesikeis, gali padidėti ilgalaikis nedarbas ir jį sumažinti būtų kur kas sunkiau“, – kalbėjo G. Šimkus.

Pasak G. Šimkaus, nuo šių metų antrojo ketvirčio mažėja dirbančiųjų skaičius: „Tą lėmė iš esmės nemažais svyravimais išsiskirianti transporto veikla, o tam įtakos turėjo sumenkusi transporto paslaugų paklausa Vakarų rinkose, kur veikia didelė dalis Lietuvos vežėjų“. 

Vis dėlto, pasak LB vadovo, pastebima, kad mažėja įmonių, kurios patiria darbuotojų trūkumą.

Prognozuojama, kad realus privatus vartojimas šiemet padidės 3,6 proc., o kitąmet ir 2026 metais – po 3,7 proc.

G. Šimkaus teigimu, dirbančių žmonių perkamoji galia beveik sugrįžo į 2021-ųjų metų lygį.

„Visa tai bent teoriškai leidžia, kad gyventojai, kurie taikė taupymo režimą, dabar gali bandyti atlaisvinti diržus, vartoti laisviau, nors, ką rodo geltona linija (realus privatus vartojimas – BNS), matome, kad gyventojai išlaidauti toli gražu neskuba“, – sakė LB vadovas.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad realus vartojimas, tenkantis vienam gyventojui, vis dar atsilieka nuo aukščiausio lygio, buvusio prieš 2022-ųjų infliacijos šuolį.