Erzeliuoja ir kiti politikos gyventojai. Jau šypsosi rinkimų plakatai ant konteinerių, pažadėtasis grožis ir gėris lipinamas ant tvorų, iš dangaus krenta šerbetas, feisbuke kuriami raudonieji kampeliai, turintys pavilioti skarmaluoto komunizmo tebetrokštančius perdylas. Pažadės, ką tik nori, kad tik rinkėjas nueitų prie urnų ir sumestų degradavusios politikos asmenukių tiražą.

Šaunu tik, kad daugiausiai Lietuvoje yra tų balsuotojų, kurie feisbuko paistalų neskaito, nes tiesiog nesinaudoja internetu. Tačiau pretendentai tuose feisbukinio ekshibicionizmo atrakcionuose vis tiek siekia patys sau atrodyti skaistūs. Bent jau virtualiai. Tai tokia savotiška Onano draugija, kur kiekvienas nori pasėklinti savąjį rūtų darželį.

Už ką gi balsuoja mūsų tautiečiai? Dažniausiai už tuos, kurie absoliučiai nieko nedaro ir niekada nevykdo jokių pažadų.

Už ką gi balsuoja mūsų tautiečiai? Dažniausiai už tuos, kurie absoliučiai nieko nedaro ir niekada nevykdo jokių pažadų. Už tuos, kurie fiktyviai įdarbina padėjėjus ir pasisavina jų algas. Už tuos, kurie valdiškus tūkstančius leidžia savo naujų mašinų „remontui“. Už tuos, kurie fiktyvias degalų išlaidas kompensuojasi iš biudžeto. Už tuos, kurie priiminėja šimtus niekam nereikalingų, žmonių gyvenimą sunkinančių įstatymų pataisų. Už tuos, kurie užsiima gyventojų bauginimu bei vietinės ekonomikos naikinimu ir ruošia sau gyvenimo šventę Briuselyje arba Graikijoje. Už tuos, kurie, ganydami demagogiją, plepa, imituoja darbą ir taip parazituodami tyliai naudojasi privilegijomis.

Į pozityvų rezultatą, racionalumą ir ekonominius argumentus orientuoti žmonės tautinėje politikoje nereikalingi. Mums reikia durnių, vagių ir pajacų.

P. S. Ar žinote, kiek per mėnesį uždirba dievai žino kam reikalingos Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininkė? 9 448 eurus.