Pasak krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, numatomos pirkimų kvotos atitinka Lietuvos gynybos poreikius. Be to, pastebi jis, stebint globalias pramonės tendencijas bei planuojant tolimesnę karinę paramą Ukrainai, turėti 155 mm artilerijos amunicijos atsargų yra paranku.

„Dėl įsipareigojimų – aš visiškai sutinku, kad jie turi būti proporcingi, paskaičiuoti ir logiški. Ir aš tuos skaičius žinau, kurie dėl „Rheinmetall“ figūruoja. Man atrodo, visiškai yra paskaičiuota pagal mūsų poreikį“, – „Delfi“ iniciatyvos „Saugu“ forume kalbėjo L. Kasčiūnas.

Dėl įsipareigojimų – aš visiškai sutinku, kad jie turi būti proporcingi, paskaičiuoti ir logiški.

„Šiuo atveju, išvis akcentas turėtų būti (toks – ELTA) – 155 (mm amunicija – ELTA) gali būti sandėliuose. Viena iš Ukrainos pamokų – kad tokios amunicijos labai reikėjo. Dabar, kol dar karas vyksta ir Ukrainai (...) dar reikės paramos, tai mes galėsime ir Ukrainai padėti. Tai šiuo atveju, matyt, ta taisyklė čia negaliotų“, – dėstė konservatorius.

Visgi, investuotojų forumo valdybos pirmininkas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnhas ir partneriai“ partneris Rolandas Valiūnas įspėja – nepaisant to, jog „Rheinmetall“ gamyklos statybos gali pritraukti ir kitas karinės pramonės įmones ateiti į Lietuvą, svarbu, jog įsipareigojimai šiems gamintojams būtų pasverti.

„Yra kita maža problema. Aš tik spėčiau, kadangi nežinau, kad kartu su „Rheinmetall“ ateina tam tikri ir Vyriausybės įsipareigojimai pirkti dalį produkcijos. Ir neabejotinai tokių gamintojų iš pasaulio ateis ir daugiau. Ir čia mes turėsime mažą COVID vakcinos fenomeną – kaip paskaičiuoti, kad įsigytume ir tų įsipareigojimų padarytume protingai, kad mes turėtume užtikrintą gynybą, bet neturėtume didžiulių, rūdijančių sandėlių ir daugybės pinigų, kuriuos mes išleisime tiems įsipareigojimams patenkinti?“ – kėlė klausimus R. Valiūnas.

Visgi, ministras L. Kasčiūnas tikino – „Rheinmetall“ atveju tokių rizikų nemato. Anot jo, 155 mm artilerijos šaudmenų atsargų Lietuvos kariuomenei turėti yra itin svarbu.

„Šioje vietoje, mes viską paskaičiavę, tą kvotą, vadinkime, lietuviško įsigijimo. Ji yra visiškai adekvati mūsų poreikiams“, – kartojo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas.

„155 (mm amunicijos – ELTA) – patikėkite, niekados pertekliaus nebus. Namuose laikyčiau, jeigu turėčiau“, – pajuokavo jis.

ELTA primena, kad liepos mėnesį Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlymui suteikti neatidėliotino valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusą „Rheinmetall“ gamyklai „Lithuanian Center of Excellence for Ammunition“.

Tai reiškia, kad gamyklą bus galima pradėti statyti be leidimo, jį reikės gauti iki statybų pabaigos. Šiems pakeitimams dar balandį pritarė ir Seimas. Jais supaprastinamos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros, sudaromos sąlygos gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija sutartį dėl „Rheinmetall“ Lietuvoje plėtros pasirašė birželio pradžioje. Taip pat tą patį mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba amunicijos gamyklos statybai nusprendė perleisti Baisogaloje esantį sklypą.

Planuojama, kad investicijos į amunicijos gamyklą sieks daugiau kaip 180 mln. eurų ir bus sukurta daugiau kaip 150 darbo vietų. Gamykla per metus pagamins tūkstančius 155 mm kalibro šaudmenų, kurių dalis bus skirta ir Lietuvos kariuomenės poreikiams.