„Lietuva turi aukščiausią Europos Sąjungos (ES) išorės sienos apsaugos standartą. Perėjome nuo sienos apsaugos prie sienos gynybos. Lenkijai sienos stiprinimas ne mažiau aktualus negu mums. Įtempta geopolitinė situacija, besitęsianti neteisėtos migracijos ataka, taip pat antrinės migracijos problema įpareigoja mus dalintis patirtimi, mokytis vieniems iš kitų ir bendradarbiauti visais lygmenimis, stiprinant ES bei NATO išorinė sienos apsaugą“, – pranešime sakė Lietuvos viceministras A. Abramavičius.

Anot pranešimo, per šią Vyriausybės kadenciją valstybės sienos stiprinimui skirtas didelis dėmesys – įrengtas fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija, įdiegtos modernios sienos stebėjimo sistemos, atnaujinamas patrulio takas.

Pasak A. Abramavičiaus, kontrmobilumo priemonių įgyvendinimas yra naujas etapas ir žingsnis didesnio saugumo link.

Jis drauge su Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo viceministru Maciejumu Duszczyku (Macejumi Duščyku) dalyvavo pirmojo kontrmobilumo priemonių parko atidaryme Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje.

Iš viso šalyje numatoma įrengti 27 inžinerinių priemonių parkus, taip pat rezervines kliūtis bei inžinerines konstrukcijas ties dalimi kelių ir tiltų, blokavimo priemones tikėtinose brastų įrengimo vietose, atkurti kelis šimtus kilometrų melioracijos griovių, stiprinti Lietuvos kariuomenės minavimo pajėgumus, pasienio ruožuose riboti plynuosius medžių kirtimus ir formuoti medžių alėjas.

Pasak ministerijos, Lietuvos patirtis stiprinant sienų apsaugą yra aktuali Lenkijai, kurios vyriausybė paskelbė didžiulę gynybinę iniciatyvą „Rytų skydas“. Jai per ketverius metus numatyta skirti daugiau nei 2,2 mlrd. eurų. Ši programa siekia sustiprinti šalies rytinę sieną su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi, diegiant šiuolaikines stebėjimo sistemas, fizinį barjerą ir gynybinę infrastruktūrą.

Lietuva tikisi glaudesnio bendradarbiavimo su Lenkija šioje srityje ir planuoja teikti pasiūlymus, susijusius su išorinių sienų apsaugos stiprinimu.

Lenkija kartu su Baltijos šalimis birželio mėnesį Europos vadovų tarybos pirmininkui įteikė bendrą laišką, kuriame akcentuojama didėjanti grėsmė pasienio su Rusija ir Baltarusija valstybėms ir išreiškiamas susirūpinimas dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir hibridinių atakų prieš ES. Lenkija ir Baltijos šalys ragina Bendrija skirti papildomą finansavimą gynybos linijos įrengimui palei ES išorinę sieną.