Trečiadienio deklaracijoje net ir nepaminėjus Sakartvelo, kaip kandidato į nares, NATO aiškiai pasakė, kad narystė yra atvira Pietų Kaukazo valstybėms, Tbilisyje sakė I. Kobachidzė. Jis įsitikinęs, kad Sakartvelas galiausiai galės įstoti į Aljansą. NATO aiškiai paragino išvesti Rusijos kariuomenę iš atsiskyrusių Sakartvelo Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų, sakė jis.

Vis dėlto politikos analitikai mano, kad tai yra NATO nepritarimo Tbilisio vyriausybės vis labiau antivakarietiškam kursui požymis. Buvusi sovietinė respublika yra kandidatė į NATO nuo 2008 m. viršūnių susitikimo Bukarešte, o praėjusių metų pabaigoje jai buvo suteiktas kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusas.

Anksčiau šiais metais priimtas įstatymas, reglamentuojantis užsienio įtaką Sakartvelo piliečių visuomenei, sulaukė neigiamos ES lyderių reakcijos ir išprovokavo šalyje kelias savaites trukusius masinius gatvių protestus. Per ES viršūnių susitikimą birželį Sakartvelo narystė iš esmės buvo įšaldyta. Ištekliai, skirti kariuomenės reformoms, buvo užblokuoti, JAV atšaukė planuotas bendras karines pratybas.

Opozicija kaltina valdančiąją „Sakartvelo svajonės“ partiją siekiant izoliuoti šalį. „Vienintelis būdas grąžinti Sakartvelą į euroatlantinės integracijos kelią – vieningai laimėti rinkimus“, – sakė Jungtinio nacionalinio judėjimo vadovė Tina Bokučava. Parlamento rinkimai šalyje vyks spalio 26 dieną.

Per ministrų kabineto posėdį I. Kobachidzė apgailėtinu vadino pagalbos karinei reformai atšaukimą. Sakartvelo lūkesčiai atnaujinti santykius nuvylė, sakė jis.