Tai numatančios Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisos antradienį buvo pristatytos Seimui ir po patiekimo joms buvo pritarta: už balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė 13.

Šį projektą ketinama svarstyti kartu su kitomis gynybos mokesčių paketo pataisomis. 

Pasak M. Lingės, esant nepalankiai geopolitinei situacijai, valstybės biudžeto lėšomis finansuojama LRT taip pat solidariai turėtų prisidėti prie saugumo stiprinimo.

„Dar labiau didinat akcizų surinkimą, dar labiau augtų ir LRT finansavimas“, – teigė pataisos autorius.

M. Lingės teigimu, prognozuojama, kad kitais metais LRT biudžetas galėtų augti 6,7 mln. eurų, o augimas būtų virš 9 proc. (lyginant su šiais metais – BNS) , o įvertinus papildomas pajamas, kurios į biudžetą patektų padidinus akcizus, LRT papildomai sulauktų apie 2 mln. eurų. 

„Taigi didėjimas, galima prognozuoti, didėtų ir 12 proc.“, – kalbėjo M. Lingė. 

Konservatorius Jurgis Razma siūlė taip pat apsvarstyti variantus LRT finansavimo augimo variantus, pavyzdžiui, lėšų dydį sieti su biudžeto augimo tempais.  

„Liberalui“ Eugenijui Gentvilui pasiūlius LRT sąskaita sutaupytas lėšas nukreipti į Medijų rėmimo fondą, M. Lingė tokios galimybės neatmetė.

„Absoliučiai pritarčiau.(...)  Tai galėtų būti galimybė stiprinti žiniasklaidos pliuralizmą“, – pabrėžė jis.  

Tuo metu visuomeninis transliuotas įspėja, kad reikia įvertinti, ar naujas modelis nepakenks jo misijai karo grėsmės akivaizdoje. Anksčiau BNS atsiųstoje LRT pozicijoje nurodoma, kad reikėtų peržiūrėti įvairių organizacijų, ne tik LRT, finansavimą. 

LRT atstovai teigia esantys pasiruošę konsultacijoms, kaip Lietuvos gynybos labui panaudoti prognozuojamą visuomeninio transliuotojo biudžeto augimą. 

LRT kasmet skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio, faktiškai surinkto užpraeitais metais, ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų. LRT biudžetas šiemet siekia beveik 73 mln. eurų arba 15 proc. daugiau nei  pernai.  

M. Lingė sako siūlysiantis nustatyti ne tik LRT finansavimo „lubas“, bet ir „grindis“.