Naujienų agentūros ELTA surengtoje diskusijoje EP rinkimams aptarti politikai tvirtino jau dabar matą, kurioms politinėms jėgoms nepavyks nieko reikšmingo pasiekti Seimo rinkimuose.

Savo ruožtu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis įvykusius EP rinkimus mato kaip indikaciją socialdemokratams.

Jo teigimu, dabar jau akivaizdu, kad siekiant neprileisti konservatorių prie valdžios, socdemai turi priimti jo pasiūlymą kalbėtis.

A. Kubilius: konservatorių laidojimai buvo per ankstyvi

Konservatorių sąrašo Į Europos Parlamento (EP) rinkimus lyderis Andrius Kubilius teigia, kad EP rinkimų rezultatai parodė, jog laidoti Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) yra gerokai per anksti.

„(Rezultatai – ELTA) rodo, kad tie laidojimai konservatorių buvo tikrai per ankstyvi. Laidojo ir laidojo visą laiką“, – ELTA diskusijoje EP rinkimams aptarti teigė A. Kubilius, akcentuodamas, kad partijos rinkėjai Vyriausybės darbu nėra nusivylę.

„Pamatėme ir per prezidento rinkimus, ir dabar – tie rinkėjai, kurie už mus balsavo Seimo rinkimuose, jie balsavo prezidento rinkimuose ir jie nėra nusivylę Vyriausybės darbu. Jeigu būtų nusivylę, jie būtų sakę – konservatoriai visiška nesėkmė ir mes neiname ir į EP rinkimus. Tai nėra atsitikę“, – pabrėžė jis.

Politikas svarsto, kad rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose gali pasikartoti 2020 metų scenarijus, kai konservatoriai laimėjo daugiamandatėse vykusius rinkimus.

„Gali pasikartoti 2020 metų scenarijus. Tai yra, mes pirmajame ture, proporcinėje dalyje galime gauti virš 20 proc. rinkėjų balsų, būti pirmaujanti partija“, – akcentavo jis.

E. Gentvilas neslepia nusivylimo partijos rinkėjais: neatėjo net dalis partijos narių

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas pripažįsta esąs nusivylęs partijos pasirodymu EP rinkimuose.

„Dėl mūsų – aš manyčiau, kad 5 proc. su trupučiu yra mažas rezultatas. Jis galėtų būti didesnis esant didesniam rinkėjų aktyvumui“, – akcentavo politikas.

E. Gentvilas pabrėžia, kad kai kuriose savivaldybėse į EP rinkimus neatėjo net ir patys bendrapartiečiai.

„Kai replikavau apie pasyvius neatsakingai neateinančius balsuoti rinkėjus, dalis tų rinkėjų yra ir mūsų. Nesakysiu savivaldybės, bet mes turime mažoje savivaldybėje daug partijos narių – atėjusių balsuoti ir balsavusių už liberalus buvo mažiau negu yra partijos narių“, – sakė liberalas.

„Net partijos nariai neatėjo, jiems visiškai yra nusispjauti. Štai dėl ko aš esu piktas ant rinkėjų apskritai ir ant kai kurių mūsų rinkėjų ar net mūsų partijos narių konkrečiai“, – nusivylimo neslėpė E. Gentvilas.

Todėl politikas akcentuoja, kad kalbėti teks ir su Liberalų sąjūdžio nariais.

E. Gentvilas: Darbo partijai į Seimą patekti nebepavyks

Visgi E. Gentvilas akcentuoja, kad šie EP rinkimai yra ir indikacija, jog „darbiečiams“ ir kai kurioms partijoms į Seimą patekti nepavyks.

„Labai akivaizdu, kad nepraeis puidokai ir panašūs vienkartiniai į Seimą. Konkurencija ten didelė. Ir aišku, kad Darbo partija žlunga – byra tiesiog akyse“, – sakė jis.

G. Paluckas pripažįsta, kad V. Blinkevičiūtės vengimas pateikti atsakymus galėjo atbaidyti dalį rinkėjų

Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime atstovas Gintautas Paluckas tikina, kad socialdemokratai rinkimuose pasirodė solidžiai. Visgi politikas pripažįsta, kad partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės vengimas atsakyti, ar ves partijos sąrašą į Seimo rinkimus, galėjo atbaidyti dalį rinkėjų.

„Jausmas yra, kad tam tikros įneštos sumaišties pakako kai kam abejojantiems galbūt šįkart ir nepriimti socialdemokratų pasiūlymo balsuoti už mus“, – teigė G. Paluckas.

„Bet šis klausimas bus birželio 15 dieną išspręstas visa apimtimi – kas važiuoja kur, kas sąrašą veda, kas į kokias pareigas pretenduoja“, – akcentavo jis.

R. Karbauskis: EP rinkimai rodo, kad LVŽS ir LSDP turi kalbėtis

Vertindamas pasibaigusius Europos Parlamento rinkimus „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad vidurnaktį pasirodę rezultatai yra labai aiškus įrodymas, kad socialdemokratai neturi kitos išeities, kaip tik derinti veiksmus parlamento rinkimuose su jo vadovaujama politine jėga.

„Tam, kad Kubilius negalėtų džiaugtis pergale mes turėsime neišvengiamai bendradarbiauti, siekiant, kad antruose turuose nelaimėtų konservatoriai ir liberalai“, – teigė R. Karbauskis.

Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamus socialdemokratus susėsti pokalbiui ir pasiderinti veiksmus artėjančiuose Seimo rinkimuose R. Karbauskis ėmė kviesti iš karto po prezidento rinkimų. Visgi socialdemokratai didelio susidomėjimo nerodė.

Dabar, svarsto R. Karbauskis, EP rinkimai siunčia indikaciją, kad dvi centro kairės jėgos turi aptarti bendradarbiavimo galimybes rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Pirmiausiai, pažymi jis, susitarti reikia dėl kandidatų, kurie varžysis vienmandatėse apygardose antrojo Seimo rinkimų turo metu.

„Akivaizdu, kad tie, kurie turės stipresnius vienmandatės kandidatus ir kurie sugebės papulti į antrus turus ir juose laimėti, tie turės Seime daugumą. Tas mano pasiūlymas, kuris buvo išsakytas, galbūt jis dabar aktualizuosis“, – teigė R. Karbauskis, pažymėdamas, kad toks „valstiečių“ ir socdemų bendradarbiavimas gali tapti pagrindiniu faktoriumi neprileidžiant konservatorių prie valdžios.

 „Tai yra įmanoma“, – samprotavo jis.

Tačiau A. Kubilius tokiuose oponento pasvarstymuose įžvelgė šiek tiek kitokias tendencijas bei prasmes. Ekspremjero teigimu, panašu, kad apie pergales artėjančiuose Seimo rinkimuose keletą mėnesių kalbanti centro kairė pradėjo būgštauti, jog konservatoriai vis dar turi potencialo išlaikyti valdžią.

„Nuotaikos gana reikšmingai keičiasi, jei lygintume kokios buvo nuotaikos prieš prezidento rinkimus“, – sakė A. Kubilius.

„2019 metais taip pat buvo antrasis rinkimų turas, Ingrida Šimonytė gavo 30 proc., bet po to mes laimėjome Seimo rinkimus. Tad apie antrus turus... Visaip gali būti, o kaip bus – pamatysime“, – teigė dar vieną kadenciją Europos Parlamente praleisiantis A. Kubilius.

Sekmadienį pasibaigusiuose Europos Parlamento rinkimuose daugiausiai mandatų iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Konservatoriams pavyko išlaikyti 3 savo atstovus Europos Parlamente. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kairioji politinė jėga iškovojo 2 mandatus. Po vieną mandatą atiteko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), Laisvės partijai, Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS), Tautos ir teisingumo sąjungai (centristai, tautininkai) bei Liberalų sąjūdžiui.