Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per susitikimą su užsienio žiniasklaidos atstovais pareiškė, kad Maskva nepuoselėja imperinių ambicijų, ir atmetė mintį, kad Rusija galėtų pulti NATO.

„Nėra reikalo ieškoti kokių nors mūsų imperinių ambicijų. Jų nėra“, – teigė V. Putinas, atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą dėl sovietinių ir Rusijos imperijos vėliavų prie rusų energetikos milžinės „Gazprom“ būstinės, kur vyko susitikimas.

„Nekurkite Rusijos, kaip priešės, įvaizdžio. Tik pakenksite patys sau“, – kalbėjo V. Putinas.

„Jie sugalvojo šitą mintį, kad Rusija nori pulti NATO. Ar išprotėjote? Ar esat kvaili per visą pilvą? Kas tai išgalvojo? Tai nesąmonė“, – reporteriams sakė jis.

Prieš tai, kai 2022 metų vasario 24-ąją įsiveržė į Ukrainą, Rusija ištisus mėnesius neigė, kad rengia karinį puolimą šioje kaimyninėje valstybėje, ir kaltino Vakarų šalis bandant pasinaudoti Ukraina prieš Rusiją.

Rusija taip pat yra paskelbusi, kad aneksavo penkis Ukrainos regionus, o keli Rusijos pareigūnai, įskaitant patį V. Putiną, yra sakę, kad šios teritorijos anksčiau priklausė Rusijos imperijai ir Sovietų Sąjungai.

Mes apie tai pagalvosime

Trečiadienį V. Putinas taip pat kritikavo Vakarų sprendimą tiekti Ukrainai tolimojo nuotolio ginklus ir pareiškė, kad Maskva galėtų apginkluoti kitas šalis panašiais ginklais, Vakarų taikiniams atakuoti.

Šis komentaras retoje spaudos konferencijoje užsienio žurnalistams pasirodė po to, kai kelios Vakarų valstybės, tarp jų JAV, leido Ukrainai smogti taikiniams ją užpuolusios Rusijos teritorijoje.

„Jei kas nors galvoja, kad įmanoma siųsti tokius ginklus į karo zoną mūsų teritorijai atakuoti ir [siekiant] pridaryti mums problemų, tai kodėl mes neturime teisės tiekti tokios pačios klasės ginklų pasaulio regionams, kur bus smūgių jautriems tų [Vakarų] šalių objektams“, – sakė V. Putinas.

„Tai yra, atsakas gali būti asimetrinis. Mes apie tai pagalvosime“, – reporteriams sakė jis.

71 metų Kremliaus šeimininkas įspėjo, kad vakarietiškų ginklų tiekimas Ukrainai yra labai neigiamas žingsnis, ir ypač kritikavo Vokietiją. Pasak jo, Ukrainos teritorijoje pirmą kartą pasirodę Vokietijos tiekiami tankai „sukėlė moralinį ir etinį šoką Rusijoje“ – dėl Antrojo pasaulinio karo palikimo.

Turėdamas galvoje Vokietijos valdžią, V. Putinas sakė: „Kai jie sako, kad bus daugiau raketų, smogsiančių taikiniams Rusijos teritorijoje, tai tikrai griauna Rusijos ir Vokietijos santykius.“

„Neatitaisomi nuostoliai“

Sėdėdamas priešais žiniasklaidos atstovus, V. Putinas pakartojo, kad jo šalis nepradėjo karo prieš Ukrainą, ir dėl to kaltino 2014 metų ukrainiečių provakarietišką revoliuciją.

Jis atsisakė nurodyti, kokius nuostolius Rusija patyrė mūšio lauke per daugiau kaip dvejus konflikto metus, tik sakė, kad Ukrainos nuostoliai yra penkiskart didesni.

Esame pasirengę atlikti šį darbą

„Galiu jums pasakyti, kad, kaip taisyklė, niekas apie tai nekalba, – sakė V. Putinas, paklaustas, kodėl Rusija dar nėra paskelbusi skaičiaus. – Jei kalbame apie neatitaisomus nuostolius, santykis yra vienas su penkiais.“

Karinių nuostolių klausimas yra itin opus Rusijoje, kur bet kokia konflikto kritika yra uždrausta, o už „neteisingos informacijos“ apie kariuomenę skleidimą galima atsidurti už grotų penkiolikai metų.

V. Putinas taip pat sakė, kad Vakarų instruktorių jau yra Ukrainoje ir kad jie patiria nuostolių.

Anksčiau būta pranešimų, kad Prancūzija galėtų nusiųsti į Ukrainą karinių instruktorių.

„Jų yra Ukrainos teritorijoje ir, jų nelaimei, jie patiria nuostolių“, – pareiškė V. Putinas.

Paklaustas apie AFP žurnalisto Armano Soldino žūtį Ukrainoje praėjusiais metais, tikriausiai per apšaudymą rusų raketomis, Rusijos lyderis užsiminė, kad Maskva yra pasirengusi padėti tyrimui.

„Padarysime visa, ką galime, – sakė jis. – Esame pasirengę atlikti šį darbą. Nežinau, kaip jį galima atlikti praktiškai, nes šis asmuo žuvo karo zonoje.“

„Deginama iki pamatų“

V. Putino taip pat klausinėta apie tai, ką JAV ir Rusijos santykiams reikštų lapkritį vyksiančių JAV prezidento rinkimų rezultatai. Rinkimuose varžysis buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir dabartinis šalies vadovas Joe Bidenas (Džo Baidenas).

„Bendrai kalbant, skirtumo nėra“, – sakė V. Putinas.

Tačiau kriminalinius kaltinimus D. Trumpui dėl verslo įrašų klastojimo V. Putinas pavadino politiškai motyvuotais ir sakė, jog eksprezidento nuteisimas paneigia, kad JAV yra pirmaujanti demokratija.

„Visam pasauliui akivaizdu, kad Trumpo persekiojimas [...] paprasčiausiai yra naudojimasis teismų sistema per politinę vidaus kovą, – pareiškė V. Putinas. – Jų tariama lyderystė demokratijos sferoje deginama iki pamatų.“

D. Trumpas praėjusią savaitę tapo pirmuoju JAV eksprezidentu, nuteistu už nusikaltimą. Niujorko prisiekusieji pripažino jo kaltę dėl 34 sunkių kaltinimų „pinigų už tylą“ byloje.

D. Trumpas yra pavadinęs V. Putiną sumaniu vyruku.

V. Putinas taip pat sakė, kad Rusija ir JAV nuolat palaiko ryšį dėl galimo apsikeitimo kaliniais, įskaitant Rusijoje laikomą JAV žurnalistą Evaną Gershkovichą (Evaną Gerškovičą), pernai sulaikytą dėl kaltinimų šnipinėjus.

„Atitinkamos tarnybos JAV ir Rusijoje nuolat palaiko ryšį [...] ir, žinoma, spręs tik remdamosi abipusiškumu“, – nurodė V. Putinas.