Klaipėdietė Jurga vaikštinėjo Giruliuose. Priėjusi daugelį kartų matytą vietą – Olando Kepurę, ji atkreipė dėmesį į informacines lenteles.

Vienoje jų lietuvių ir anglų kalba rašoma apie Pajūrio regioninį parką, Olando Kepurės istoriją bei susiformavimą.

Kitoje pateikta trumpa informacija – nurodytas Olandų Kepurės skardžio aukštis ir ilgis bei kad tai yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas.

„Dažnai atkreipiu dėmesį į įvairius pavadinimus ir jų rašybą, kadangi visą gyvenimą domiuosi lietuvių kalba, skaitau daug knygų. Tad man pasidarė įdomus ir Olando Kepurės pavadinimas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) interneto svetainėje rašoma, kad vertėtų rašyti ne „Olandų Kepurės“, o „Olando Kepurės“ skardis – vienas olandas, viena kepurė ir abu žodžiai iš didžiosios raidės. Manau, kad tai klaidina čia apsilankančius svečius“, – tikino klaipėdietė.

Turi būti „Olando Kepurė“.

VLKK rašoma, kad šaltiniuose ir vartosenoje fiksuota įvairių šio pavadinimo variantų: Olando Kepurė, Olandų Kepurė, vok. „Hollandische Mütze“, liet. Meln(a)mežė, Melnemežė, Meln(a)meža.

„Rekomenduojama rinktis „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, t. 16, p. 749) teikiamą variantą – Olando Kepurė“, – skelbiama VLKK.

Olando Kepurės skardžio teritorija priklauso Klaipėdos rajono savivaldybei.

Klaipėdos rajono savivaldybės Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistė Gintarė Plungienė taip pat patvirtino, kad būta įvairių šio pavadinimo rašymo variantų.

„Turi būti „Olando Kepurė“. Dažnai pastebima ir dėl daugiskaitos formos ir dėl mažosios raidės rašymo žodyje „kepurė“, nes ir pati pavadinimo forma ilgą laiką nebuvo nusistovėjusi“, – sakė G. Plungienė.