„Vienas iš dalykų, ką tikrai reikės pasidaryti, tai teisinis įvertinimas, adekvatus vykdomai šiai veiklai (...)“ – Žinių radijui antradienį sakė jis.

„Kita kryptis yra, žinoma, tas kolektyvinis atsakas. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad tai nėra kalba apie Lietuvą, Baltijos šalis tik ar Lenkiją (...), bet tai yra kalba apie visą Aljansą ir visas valstybes, kurios padeda Ukrainai, dėl to ir atsakas turi būti kolektyvinis, nubrėžiant labai aiškiai raudonas ribas“, – kalbėjo K. Budrys.

Taip prezidento patarėjas komentavo Lenkijai praėjusią savaitę sulaikius 12 asmenų, įtariama, susijusių galbūt su Rusijos užsakytais sabotažo atvejais.

Tarp sabotažo pavyzdžių lenkų premjeras Donaldas Tuskas paminėjo ir bandymą padegti švediškos baldų bei namų apyvokos prekių mažmenininkės „Ikea“ centrą Vilniuje.

Nėra taip, kad tik įvažiavęs tanku ar raketa pažeidęs oro erdvę tu sukeli konfliktą tarp dviejų valstybių, kuris gali baigtis karu.

Tuo metu praėjusį trečiadienį pasirodė Kremliaus pranešimai apie Rusijos planus keisti jūros sienas su Lietuva ir Suomija. Vėliau ši informacija iš Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainės pašalinta.

Pasak K. Budrio, svarbu Rusijai nustatyti ribas, kurių peržengimas bus laikomas agresyviu veiksmu prieš NATO.

„Nėra taip, kad tik įvažiavęs tanku ar raketa pažeidęs oro erdvę tu sukeli konfliktą tarp dviejų valstybių, kuris gali baigtis karu“, – kalbėjo jis.

„Rusija, man atrodo, mus testuoja ta prasme, kiek toleruosime vieną ar kitą veikimą, ir ta tolerancija mūsų nėra labai toli nuėjusi. Apie tai kalbamės su partneriais šiuo metu“, – pridūrė prezidento patarėjas.

Anot jo, tokie incidentai kaip dažais apipiltas partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago paminklas nėra tik vandalizmas.

„Ne, tai yra su visai kitokia intencija daroma, dėl to visai kitaip tie nusikaltimai turėtų būti kvalifikuoti“, – tvirtino K. Budrys.

„Turime tam tinkamą straipsnį – tai yra padėjimas užsienio valstybei veikti prieš Lietuvą, už tai turėtų tokios sankcijos ir būtų taikomos“, – kalbėjo prezidento patarėjas.

Šių metų sausį Varėnos rajone, Merkinėje, apliejus A. Ramanausko-Vanago paminklą, gegužės pradžioje apklaustas vienas įtariamųjų, jam skirtas suėmimas trims mėnesiams.

Rusija, man atrodo, mus testuoja ta prasme, kiek toleruosime vieną ar kitą veikimą, ir ta tolerancija mūsų nėra labai toli nuėjusi.

K. Budrys: Rusijos sprendimas pašalinti demarkacinius plūdurus Narvos upėje yra provokatyvus elgesys

Rusijos pasieniečiams pašalinus estų demarkacinius plūdurus Narvos upėje, prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais K. Budrys sako, jog tai – provokatyvus Kremliaus elgesys.

„Estijos pasidalintas vertinimas man nekelia abejonių, kad tai yra provokatyvus elgesys – be jokio paaiškinimo ne tau priklausantį daiktą tiesiog paimti, pašalinti. Kai eina kalba apie valstybės sieną, taip yra tiesiog nesielgiama“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys.

„Žinoma, kelti tą įtampą, yra nuolatinis (Rusijos – ELTA) interesas ir jis pavyko. Bet šioje vietoje mes eilinį sykį pradedame kalbėti, kad yra kėsinamasi į pavojingus dalykus“, – teigė jis.

Prezidento patarėjas patikino, kad Lietuvos atveju kol kas analogiškų incidentų nėra fiksuota.

„Analogiškų veiksmų nesame sulaukę šiuo metu. Žinoma, tie demarkaciniai plūdurai – kaip ir mūsų Vištyčio ežere – priklausomai nuo sezono yra išskleidžiami, surenkami. Ir jie yra skirti tam, kad būtų užtikrintas sienos saugumas“, – pridūrė K. Budrys.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Estijos pasieniečiai pranešė, kad jog Rusija per naktį iš Narvos upės, skiriančios abi kaimynines šalis, pašalino plūdurus. Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas tai pavadino „pasienio incidentu“.

Talino teigimu, tik po 2022 metų vasarį prasidėjusio karo Ukrainoje Maskva ėmė ginčyti plūduriuojančių žymeklių, kurie naudojami tam, kad laivai netyčia nenuklystų į svetimus vandenis, statymą.

„Šiais metais Rusija paskelbė, kad nesutiks su maždaug pusės planuojamų“ plūdurų buvimo vietomis, nurodoma Estijos sienos apsaugos tarnybos pranešime.

K. Budrys neatskleidžia, ar dirbs Prezidentūroje ateinančius penkerius metus

Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais K. Budrys neatskleidžia, ar Daukanto aikštėje dirbs ir ateinančius penkerius metus. Visgi, jis tikina padėsiantis šalies vadovui pasiruošti liepos mėnesį vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Vašingtone.

„Ką darau šiandien ir tikrai darysiu artimiausiu metu – padėsiu prezidentui tinkamai pasiruošti Vašingtono viršūnių susitikimui liepos mėnesį. Iš karto po to kitą dieną mūsų visų politinės komandos narių sutartys ir nutrūksta (...). Po to bus prezidento valia, pokalbiai. Atsakymai dar bus“, – antradienį Žinių radijui teigė K. Budrys.

Pasak šalies vadovo patarėjo, kol kas antrai kadencijai perrinktas prezidentas neturėjo pokalbių su savo komandos nariais apie darbų pratęsimą ateinančius penkerius metus.

„Prezidentas, galiu patikinti, dar nėra aptaręs perspektyvų su komandos nariais, kalbant apie antrą kadenciją. Visas jo darbas buvo susikoncentravęs į rinkimus, komandos – į prezidento institucijos darbo užtikrinimą ir tęstinumą“, – sakė K. Budrys.

Kaip anksčiau interviu Eltai teigė pats G. Nausėda, jis po perrinkimo darbus tęsti norėtų su patarėjais Frederiku Jansonu, Asta Skaisgiryte ir Irena Segalovičiene.