„Iniciatyvą laikiną solidarumo mokestį padaryti amžinu vertinu labai kritiškai, nes nauji žaidėjai bankiniame sektoriuje tiesiog nesidomės Lietuva“, – BNS penktadienį sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

„Tačiau metams galimas pratęsimas bankų solidarumo mokesčio dėl gynybos galėtų būti svarstytinas dėl to, kad nereikėtų reikšmingai kelti mokesčių žmonėms“, – kalbėjo ministrė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad dėl papildomo gynybos finansavimo turi būti priimtas „paketinis sprendimas“: „Jeigu apskritai svarstome (solidarumo įnašo pratęsimą – BNS), tai tik dėl gynybos ir tik laikinai“.

A. Armonaitės teigimu, Seimo opozicijos siūlomas nuolatinis solidarumo mokestis sumažintų naujų užsienio investuotojų, įskaitant bankus, susidomėjimą Lietuva, pablogintų šalies investicinį klimatą. 

„Ir dabar labai sunku pritraukti naujų žaidėjų, o mes juk norime geresnių sąlygų vartotojams, mažesnių įkainių, geresnių sąlygų paskoloms, daugiau konkurencijos. Tokie pakeitimai neprisideda prie mūsų investicinio klimato“, – teigė ministrė.

„Toks pakeitimas gali būti tik laikinas, turėti aiškius argumentus, o investicinė aplinka turi būti prognozuojama“, – kalbėjo ji. 

A. Armonaitės teigimu, Lietuvos bankų rinka galėtų būti „konkurencingesnė ir draugiškesnė tiek žmogui, tiek verslui“, bankai galėtų daugiau skolinti smulkiam ir vidutiniam verslui, naujiems investicijų projektams. 

„Dėl to į šitą rinką turi ateiti naujų žaidėjų. Ar dabar tokiomis iniciatyvomis mes prikviesime naujų žaidėjų, labai labai abejoju“, – teigė ministrė.

Lietuvos bankui prognozuojant, kad pratęsus solidarumo įnašą, už 2025-uosius, skaičiuojant pagal 2019–2022 metų grynąsias palūkanų pajamas, jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų, A. Armonaitė sako, kad tai yra „nemažai“.

„Jeigu tai reikštų, kad žmonėms mokestinė našta nedidėtų kitose srityse, tame kontekste šitą mokestį galima svarstyti“, – teigė ministrė.

Seimo opozicinių frakcijų atstovai ketvirtadienį įregistravo pasiūlymą neribotam laikui pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą.

Valdantieji iš pradžių buvo prieš idėją šio įnašo rinkimą tęsti, tačiau pastarosiomis savaitėmis neatmetė tokios galimybės.

LB duomenimis, šalyje veikiantys bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo. Centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet jo gali būti sumokėta dar apie 220 mln. eurų. 

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.