Kaip pasakojo gamtosauginės iniciatyvos autoriai, šiuo metu jūrinio erelio lizde jau vienas jauniklis, kiti paukščiai peri pirmuosius kiaušinius, o dalis dar tik tvarko po žiemos apirusius lizdus ir ruošiasi ilgiau nei mėnesį truksiančiam perėjimo laikotarpiui.

„Lygiai prieš metus paukščiais besidomintiems žmonėms pirmąsyk suteikėme galimybę iš arti stebėti erelių žuvininkų kasdienybę. Šiemet, matydami, kokio populiarumo sulaukė transliacijos bei kokią naudą retų rūšių ištirtumui atnešė, su Lietuvos paukščius tiriančiais specialistais įgyvendinome dar ambicingesnį planą – iš karto penkias tiesiogines transliacijas. Vieniems tai bus proga susipažinti su neregėtais saugomais sparnuočiais, o ornitologams – surinkti vertingos informacijos apie kiekvienos rūšies biologiją, elgesį, ekologiją“, – sakė Marius Karlonas, transliacijas inicijavusių „Ornitostogų“ įkūrėjas.

Kameros pritvirtintos saugiu atstumu nuo lizdų ir filmuoja netrikdydamos paukščių. Visą reikiamą įrangą finansavo ir sukonstravo iniciatyvos partneris transporto ir logistikos įmonė „Transtira“, o iškėlė profesionalūs arboristai aukštalipiai. Dalis kamerų buvo iškeltos net į keliasdešimties metrų aukštį. Pavyzdžiui, jūrinio erelio lizdas sukrautas aukštoje drebulėje, o žuvininko – pačioje pušies viršūnėje.

Paukščių gyvenimą galima stebėti realiuoju laiku per kompiuterį arba išmanųjį telefoną, o praleidus ką nors svarbaus, pažiūrėti 24 valandų įrašą.

Lizduose – išlikimo dramos

M. Karlonas pažymi, kad tiesioginės transliacijos rodo tokį paukščių gyvenimą, koks jis yra iš tikrųjų – nepagražintas ir pilnas dramų, kurios ne visada baigiasi laimingai. Pavyzdžiui, pernai transliacijos stebėtojai tapo liudininkais, kaip vištvanagis per kelias dienas vieną po kito iš lizdo pasigrobė ūgtelėjusius erelių žuvininkų jauniklius.

Pirmųjų dramų netrūksta ir šiemet. Kovo pabaigoje po žiemojimo Afrikoje grįžusi žuvininko patelė, kuriai žmonės davė Laumės vardą, turėjo atsikovoti iš svetimos patelės tiek patinėlį, tiek senąjį lizdą. O štai juoduosius gandrus vieną naktį atakavo kaimynystėje įsikūrusi naminė pelėda.

„Gamtoje nėra gerųjų ir blogųjų veikėjų, čia viskas vyksta pagal paprastą principą – išgyvena tik stipriausi ir gudriausi. Todėl šias transliacijas kviečiu stebėti kaip nenuspėjamą laukinės gamtos metraštį ir viską, kas nutinka lizduose, vertinti atsisakant mums, žmonėms, priimtinų moralės kategorijų. Gamta iš tiesų yra paprasta ir teisinga, joje niekas nevyksta be priežasties“, – sakė ornitologas.

Rečiausi įsikūrė Dainavos girioje

Visi stebimi paukščiai yra skirtingi tiek gyvenamosiomis buveinėmis, tiek elgesio ypatumais. Rečiausi iš jų – laplandinė pelėda ir gyvatėdis – namais pasirinko Dainavos girios pušynus.

Laplandinė pelėda. E. Drobelio nuotr. 

Filmavimo kameromis fiksuojama pelėdų porelė tame pačiame lizde vaikus vedė ir pernai. Tiesa, po rudens lizdas buvo išbyrėjęs, todėl su „Transtira“ pagalba joms buvo iškeltas dirbtinis lizdas.

Natūraliai laplandinė pelėda yra šiaurinių kraštų sparnuotis, tačiau izoliuota ir gana gausi šių paukščių populiacija įsikūrė Baltarusijoje, iš kurios pamažu plinta į mūsų kraštą. Manoma, kad 2023 m. Lietuvoje galėjo perėti 5–10 šių paukščių porų.

Tuo tarpu pirmasis gyvatėdžių perėjimo atvejis Lietuvoje fiksuotas tik prieš kelis metus. Dainavos girioje jų lizdą aptiko ornitologas Eugenijus Drobelis. Kasmet mūsų krašte gali perėti tik iki 5 porų.

Gyvatėdžiai. „Ornitostogų“ nuotr. 

Kaip parodė kameros įrašas, gyvatėdžių pora į lizdą grįžo balandžio 1 dieną. Šiuo metu porelės nariai neša į gūžtą pušų šakeles ir ruošiasi perėjimui. Paprastai patelė deda tik vieną kiaušinį. Šis pietinių kraštų paukštis, kaip sufleruoja jo pavadinimas, minta gyvatėmis, driežais ir varliagyviais.

Tiesioginės transliacija vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos ornitologų draugija (LOD) bei Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejumi, kurie šiuo metu su Gamtos tyrimų centru rengia knygą „Lietuvos fauna. Paukščiai“. Visa medžiaga apie paukščių veisimosi biologiją ir ekologijos ypatumus bus panaudota minėtame leidinyje ir mokslinėse publikacijose ateityje. Transliacijos vyksta su Aplinkos apsaugos agentūros išduotais leidimais.

Tiesiogines transliacijas iš paukščių lizdų galima stebėti puslapyje www.ornitostogos.lt [5].