„Manau, kad prižiūriu savo miško valdą, kaip senelio turtą, gerai“, – antradienį Seime atsakydamas į kelių opozicijos parlamentarų raštu pateiktus klausimus tvirtino ministras.

Jo teigimu, Klaipėdos rajone esantis miškas kertamas ne pirmą kartą – tai daryta ir 2009, ir 2015, ir 2022 metais. Po ankstesnių kirtimų miškas atsodintas.

„Po kiekvieno kirtimo turi praeiti mažiausiai vieni metai tam, kad išsivėdintų miško paklotė, paprastai atsodinimas yra kitais metais. Tą ir noriu daryti šiemet“, – sakė S. Gentvilas ir pakvietė jam klausimus pateikusius Seimo narius dalyvauti miškasodyje.

Jis teigė, kad pajūryje plyni kirtimai būtini.

Ten ir šventės vyksta, ir grybaujame, ir uogaujame, ir dabar esu kažkuo kaltinamas, kad kažkaip ne taip elgiuosi su savo mišku.

„Tai eglynas, šlapia žemė, pasiekęs brandą. (Miškas – BNS) pagal miškotvarkos projektą turėjo būti kertamas prieš ketverius metus (...), miškas yra ketvirtos grupės, nesaugomoje teritorijoje, be saugomų vertybių, yra užpelkėjantis. Tie, kas susiję su miškininkyste, supranta, kad užpelkėjusioje miško valdoje, ypač pajūryje, Klaipėdos rajone, yra nonsensas (nesąmonė – liet.) nekirsti plynai, nes likusieji medžiai išvartomi šlapioje dirvoje pajūrio vėjų“, – aiškino aplinkos ministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad pastarąjį kartą miškas iškirstas prieš 14 mėnesių, bet klausimai dėl to keliami tik dabar, kai artėja treji rinkimai.

„Labai keistai jaučiuosi čia kalbėdamas apie tą mišką. Ten ir šventės vyksta, ir grybaujame, ir uogaujame, ir dabar esu kažkuo kaltinamas, kad kažkaip ne taip elgiuosi su savo mišku. Man atrodo, kad skundai labiau susiję su rinkimų metais“, – sakė S. Gentvilas.

Praėjusią savaitę portalas „Delfi“ paskelbė, kad po vykdytų kirtimų S. Gentvilo miškuose liko gilių provėžų, sugadintas miško kelias. Pažeidimai esą įvykdyti ir kaimyniniame sklype.

Aplinkos apsaugos departamentas BNS informavo dėl šio kirtimo pradėjęs tyrimą.