– Beveik 2 mln. eurų, kurie bus išleisti tam, kad atvyktų „Michelin“ gurmanai. Tai didelė suma ar ne?

– Aš sakyčiau, kad Lietuvoj ji atrodo nemaža, tai proporcinga tam rinkos dydžiui, kuris yra Lietuvoje.  Galima taip pasakyti ir nustatytiems „Michelin“ įkainiams, kadangi jie žino, kad tik kelios šalys pasaulyje – Italija, Prancūzija, Ispanija ir Japonija, garantuotai turi nemokamus „Michelin“ inspektorių vizitus. Daugelis kitų šalių už tą dalyką turi mokėti. Netgi Los Andželas ilgą laiką  sėdėjo be „Michelin“ gido, kadangi miesto valdžia nenorėjo mokėti. Restoratoriai pavydžiai žiūrėjo į Čikagą, Niujorką ir San Fransiską, kur jau buvo sumokėti tie pinigai. 

– Kokius kriterijus vertina? 

– Vienas iš aspektų, kurį dažnai žmonės užmiršta, tai yra ne vieno vizito dalykas, svarbu, kaip restoranas užtikrina nuoseklumą, pastovumą. Žinoma, maisto kokybę, pateikimą, aptarnavimo profesionalumą. Labiau viskas  apie tai, ar yra pakankamai įdomu, ar yra apie ką rašyti. Be abejonės,  ar tai yra blanki kopija kažkokio tarptautinio restorano, kuriame viskas gerai paruošta, gerai patiekta, bet tu net nežinai, kur esi, nežinai, koks to šefo sumanymas ir vizija. Tokie restoranai retai gauna aukštą įvertinimą. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Kaip „Michelin“ gurmanai įvertintų lietuvišką virtuvę? 

– Etninės vietos retai gauna žvaigždučių. Daugiausiai ko jos gali tikėtis, tai vienos. Nacionaliniai dalykai, tokie kaip cepelinai, šaltibarščiai, manau, kad jie tikrai nekliudys ir gali susilaukti įvertinimo. Šaltibarščiai – vizualiai labai patrauklūs, estetiški. Tu gali išsitraukti telefoną, daryti nuotrauką, įkelti ir visi liks sužavėti. 

– Kurie restoranai tikrai galėtų pretenduoti į tas žvaigždutes?

– Aš manau, Liutauro Čepracko restoranas „Gastronomika“. Naujamiestyje yra  staigiai šovęs „Demoloftas. Pagal nuoseklumą ir tradicijas – „Stikliai“ ir „ Stiklių“ aludė, kuri turi rafinuotą lietuviškos virtuvės interpretaciją. Nepaminėjau  atsinaujinusio „Telegrafo“, kur yra tokio baltiško maisto potepio.

– Kada galima tikėtis, kad „Michelin“ įvertinimas pasieks ir Lietuvą?

–  Realistiškai manyčiau, kad šiemet galim kažko tokio tikėtis. Labai sunku pasakyti, kiek tų žvaigždučių bus. Vėlgi, čia labai daug politinių dalykų. Formaliai, kviečiam inspektorius ir sumokam „Michelin“ ne už žvaigždutes, o už tai, kad atvažiuoja įvertinti. Antra vertus, „Michelin“ gido leidėjai puikiai supranta, kad jeigu jie vien tik ims pinigus ir išvažiuos pasakę: „Atsiprašom, mes radom restoranus, kurie nusipelnė tik paminėjimo, bet ne žvaigždutės“, teoriškai gali būti ir taip, bet jeigu žmogus arba šalis tau moka 1,7 mln. eurų, nelabai norisi nuvilti. Tos šalys nori matyti tam tikrus rezultatus. Ir taip, galima sakyti, kad tai yra šiek tiek ciniška, ar nėra 100 procentų objektyvu, deja, tokia yra realybė. Bet pasaulyje įtakingesnio gido už „Michelin“ –  nėra. Jeigu jau pirkti, mokėti pinigus, tai reikia pradėti nuo geriausio.