– Ar daug tokių atvejų esate užfiksavę?

– Na, iki mūsų ateina nelabai daug, bet žinome, kad sukčiai yra labai aktyvūs, ypatingai švenčių metu, tai matome, kad tokių atvejų yra.

– Tai žmonės susimoka, nors siuntos ir nebuvo užsakę? Atrodo neįtikima, bet žmonės patiki.

– Deja, bet stebuklų nebūna. Jeigu neužsisakėte jokio pirkinio, jis ir neturi jums atkeliauti. Ir jeigu gaunate pranešimą apie kažkokią siuntą, kurios nelaukėte, mes visada sakome kritiškai įvertinti situaciją. Įeikite į savo el. paštą, pasižiūrėkite, ką paskutinį kartą pirkote. Nes elektroninės parduotuvės visada informuoja apie siuntos būklę. Siuntos tarnybos irgi informuoja apie siuntos būklę, kur ji keliauja, duoda numerėlį, kuriuo galite sekti, kur yra siunta. Jeigu tokio numerėlio nėra ir vis dar norisi stebuklo, reikėtų pasiskambinti į klientų aptarnavimo centrą. Ten dirbantys darbuotojai pasižiūrės pagal jūsų kontaktus arba siuntos numerį, kaip yra iš tikrųjų – ar tai yra dovana, ar vis dėlto sukčių pinklės. Dar vienas labai svarbus momentas – jeigu jums reikia spausti nuorodą ir mokėti proceso viduryje, tai iš karto ženklas, kad tai sukčių pinklės. Nes arba susimokate elektroninėje parduotuvėje, kai užsakote pirkinį, arba atėję prie paštomato. Per viduriuką nebūna.

– Paaiškinkite, kaip vyksta pats procesas, nes sukčiai neprašo susimokėti paštomate, jie reikalauja susimokėti žinutėje, kurią atsiunčia.

– Taip, sukčių ženklas yra neaiškios nuorodos. Visus oficialius puslapius, tiek elektroninės parduotuvės, tiek siuntų tarnybos rasite internete. Jeigu reikia viduryje proceso paspausti nuorodą susimokėti neaiškius mokesčius, kažkokius muitus arba už pristatymą, vadinasi jau yra sukčiai. Tik oficialūs mūsų tiekėjai gali surinkti pinigus mūsų paštomatuose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie tai, kokias sumas praranda sukčiais patikėję piliečiai, LNK žurnalistė kalbėjosi su SEB banko prevencijos departamento direktore Daiva Uosyte.

– Ar didelės sumos?

– Sumos vidutiniškai yra 30, 50 arba 100 eurų.

– Tai žmonės, net abejodami dėl savo užsakyto siuntinio, mokėdami neabejoja. Toks stiprus smalsumas?

– Taip, vedini apgaulės bei smalsumo, gyventojai eina į siuntų tarnybų paštomatus ir norėdami pasižiūrėti, kas ten per siunta, sutinka susimokėti, kad atsidarytų paštomato dėžutė.

– Ant sukčių kabliuko papuola ir tie, kurie neužsisakinėja?

– Tikrai taip. Tai patarimai būtų, kad jeigu prekės neužsisakinėjote, gerai įvertinkite, ar tikrai norite nueiti ją atsiimti ir dar už ją susimokėti. Jeigu prekę užsisakėte ir laukėte, reikėtų pasitikrinti, su kokia siuntų tarnyba ir į kokį paštomatą jūs tikitės gauti tą siuntą. Ir jeigu žinutėje kviečiama nuvykti į visiškai priešingą miesto galą, tai sustokite, įsivertinkite į siūlau to nedaryti. Nes susimokėjus už siuntą, prekės negausite jokios, o pinigai atiteks sukčiams.

Dar vienas labai svarbus momentas – jeigu jums reikia spausti nuorodą ir mokėti proceso viduryje, tai iš karto ženklas, kad tai sukčių pinklės.

– Ir tokiu atveju sunku pagauti, surasti ar tuo labiau susigrąžinti prarastus pinigus, ar ne?

– Visiškai teisingai. Kadangi operaciją žmogus atlieka pats, inicijuoja mokėjimą, tokiu atveju sunku netgi pateikti pretenziją prekybininkui. Nes iš tikrųjų jūs nebūnate užsisakęs prekės, nėra ką ginčyti. Prekė nėra sugadinta ar netinkama, nes jūs jos išvis neužsisakėte. Nėra dėl ko ginčyti, kad prašytumėt kompensuoti sumokėtas lėšas.