„Kas Vyriausybės supratimu yra svarbu, tai yra sudėti į vieną nuoseklų paveikslą tą, ką daro Krašto apsaugos ministerija, ką gali padaryti mūsų pramonė“, – Seime pirmadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Anot jos, diskusijose apie dronų pajėgumų vystymą „į pašalį nusimeta“ Lietuvos gamintojų galimybės, jų poreikis stabiliems užsakymams, bendradarbiavimas su Gynybos resursų agentūra ir KAM.

„Vyriausybė tikrai tuos klausimus rengia, diskutuoja ir aptarinės artimiausiomis savaitėmis. Kaip jau tuos pasiūlymus paskui bus reikalinga įforminti, ar koks bus planas, ar kažkoks kitas dokumentas, tą pamatysime eigoje“, – teigė premjerė.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda, neseniai Prienuose susitikęs su Lietuvos gynybos pramonės atstovais, sakė, kad nori skirti dronų klausimui ypatingą dėmesį.

Premjerė šalies vadovo pasisakymo vertinti nepanoro.

„Nenoriu leistis į detales apie konkrečių pareigūnų konkrečias kritikas, turint mintyje subtilų rinkiminės kampanijos metą“, – kalbėjo premjerė.

Nenoriu leistis į detales apie konkrečių pareigūnų konkrečias kritikas, turint mintyje subtilų rinkiminės kampanijos metą.

Pirmą kartą premjerė apie tai, kad Vyriausybė ėmėsi kurti savo planą dėl dronų pajėgumų, užsiminė vasarį, tačiau tuomet I. Šimonytė nedetalizavo.

Kalbėdama apie bendrą kariuomenės įsigijimų strategiją, I. Šimonytė pabrėžė, kad politinės partijos yra sutarusios dėl krašto apsaugos finansavimo 2,5 proc. BVP, tad kariuomenė, prognozuodama, kokie ištekliai turėtų būti jai skiriami artėjančiais metais ar po 5–10 metų, planuoja savo įsigijimus.

„Nėra taip, kad turi kažkas priimti kažkokį sprendimą, kitaip kariuomenė nevykdys pirkimų. (...) Nėra tai, kad (kariuomenė – BNS) sėdi ir laukia kažkokio tai leidimo“, – teigė premjerė.

Pasak jos, įsigijimų planai svarstomi Valstybės gynimo taryboje, kuri mato, ką kariuomenė planuoja ir patvirtina tuos planus.

„Klausimas, kuris dabar diskutuojamas, yra visai ne tas. Klausimas, kuris dabar yra diskutuojamas, yra tai, kad visi nori daugiau kariuomenei, greičiau, labiau, bet vis dar neatsakom į klausimą, ar galime už tai susimokėti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Dronų vystymo entuziastai sako, kad Rusijos invazija į Ukrainą parodė, jog bepiločius orlaivius abi pusės sėkmingai naudoja įvairiausioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo, todėl jų reikia daug ir kuo įvairesniuose vienetuose.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausį domėjosi, ką šiuo klausimu daro Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė, ir pasiūlė Valstybės gynimo tarybai apsvarstyti ateities strategiją.

NSGK tąkart išsiuntė Valstybės gynimo tarybos nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui – apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai.

Reaguodami į diskusijas NSGK, kariuomenės atstovai dar sausį BNS nurodė, kad dronų pajėgumus vysto pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją, informavo apie esančius planus per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą bei pirkti kovinius bepiločius orlaivius, kurie būtų prieštankinės gynybos dalis.

2022 metų gruodį Lietuvos krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade 600“ įsigijimo iš JAV. Pirmąją jų partiją tikimasi gauti šiemet. Bendra sutarties vertė siekia apie 45 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas praėjusį savaitgalį feisbuke skelbė, kad jo kadencijos pradžioje ir kovinių, ir žvalgybinių dronų nuo kuopos iki brigados lygmens įsigijimas buvo paankstinas į 2022 – 2023 metus.

Kiek anksčiau A. Anušauskas BNS teigė nieko nežinantis apie Vyriausybėje rengiamą planą, tačiau spėjantis, kad Vyriausybėje rengiama koncepcija bus susijusi su gynybos pramonės sritimi.