- Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė savo siūlymuose dėl dronų pajėgumų vystymo stengsis aprėpti krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos gynybos pramonės poreikius bei galimybes.
„Kas Vyriausybės supratimu yra svarbu, tai yra sudėti į vieną nuoseklų paveikslą tą, ką daro Krašto apsaugos ministerija, ką gali padaryti mūsų pramonė“, – Seime pirmadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Anot jos, diskusijose apie dronų pajėgumų vystymą „į pašalį nusimeta“ Lietuvos gamintojų galimybės, jų poreikis stabiliems užsakymams, bendradarbiavimas su Gynybos resursų agentūra ir KAM.
„Vyriausybė tikrai tuos klausimus rengia, diskutuoja ir aptarinės artimiausiomis savaitėmis. Kaip jau tuos pasiūlymus paskui bus reikalinga įforminti, ar koks bus planas, ar kažkoks kitas dokumentas, tą pamatysime eigoje“, – teigė premjerė.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda, neseniai Prienuose susitikęs su Lietuvos gynybos pramonės atstovais, sakė, kad nori skirti dronų klausimui ypatingą dėmesį.
Premjerė šalies vadovo pasisakymo vertinti nepanoro.
„Nenoriu leistis į detales apie konkrečių pareigūnų konkrečias kritikas, turint mintyje subtilų rinkiminės kampanijos metą“, – kalbėjo premjerė.
Nenoriu leistis į detales apie konkrečių pareigūnų konkrečias kritikas, turint mintyje subtilų rinkiminės kampanijos metą.
Pirmą kartą premjerė apie tai, kad Vyriausybė ėmėsi kurti savo planą dėl dronų pajėgumų, užsiminė vasarį, tačiau tuomet I. Šimonytė nedetalizavo.
Kalbėdama apie bendrą kariuomenės įsigijimų strategiją, I. Šimonytė pabrėžė, kad politinės partijos yra sutarusios dėl krašto apsaugos finansavimo 2,5 proc. BVP, tad kariuomenė, prognozuodama, kokie ištekliai turėtų būti jai skiriami artėjančiais metais ar po 5–10 metų, planuoja savo įsigijimus.
„Nėra taip, kad turi kažkas priimti kažkokį sprendimą, kitaip kariuomenė nevykdys pirkimų. (...) Nėra tai, kad (kariuomenė – BNS) sėdi ir laukia kažkokio tai leidimo“, – teigė premjerė.
Pasak jos, įsigijimų planai svarstomi Valstybės gynimo taryboje, kuri mato, ką kariuomenė planuoja ir patvirtina tuos planus.
„Klausimas, kuris dabar diskutuojamas, yra visai ne tas. Klausimas, kuris dabar yra diskutuojamas, yra tai, kad visi nori daugiau kariuomenei, greičiau, labiau, bet vis dar neatsakom į klausimą, ar galime už tai susimokėti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Dronų vystymo entuziastai sako, kad Rusijos invazija į Ukrainą parodė, jog bepiločius orlaivius abi pusės sėkmingai naudoja įvairiausioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo, todėl jų reikia daug ir kuo įvairesniuose vienetuose.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausį domėjosi, ką šiuo klausimu daro Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė, ir pasiūlė Valstybės gynimo tarybai apsvarstyti ateities strategiją.
NSGK tąkart išsiuntė Valstybės gynimo tarybos nariams – prezidentui, premjerei, Seimo pirmininkei, krašto apsaugos ministrui ir kariuomenės vadui – apmatus, kaip ir kokiomis kryptimis galėtų būti plėtojami bepiločių orlaivių ir kontrpriemonių pajėgumai.
Reaguodami į diskusijas NSGK, kariuomenės atstovai dar sausį BNS nurodė, kad dronų pajėgumus vysto pagal 2017 metais patvirtintą koncepciją, informavo apie esančius planus per trejus metus išvystyti žvalgybos dronų pajėgumą bei pirkti kovinius bepiločius orlaivius, kurie būtų prieštankinės gynybos dalis.
2022 metų gruodį Lietuvos krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade 600“ įsigijimo iš JAV. Pirmąją jų partiją tikimasi gauti šiemet. Bendra sutarties vertė siekia apie 45 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas praėjusį savaitgalį feisbuke skelbė, kad jo kadencijos pradžioje ir kovinių, ir žvalgybinių dronų nuo kuopos iki brigados lygmens įsigijimas buvo paankstinas į 2022 – 2023 metus.
Kiek anksčiau A. Anušauskas BNS teigė nieko nežinantis apie Vyriausybėje rengiamą planą, tačiau spėjantis, kad Vyriausybėje rengiama koncepcija bus susijusi su gynybos pramonės sritimi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Mazuronis pasitraukė iš Darbo partijos: nežino, ar dalyvaus rudenį vyksiančiuose rinkimuose2
Buvęs Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis penktadienį oficialiai pasitraukė iš politinės jėgos gretų. ...
-
V. Uspaskich grįžta diskutuoti dėl Darbo partijos ateities: partiečiai mane kviečia7
Antradienį Raseiniuose posėdžiausianti Darbo partijos taryba svarstys, ar spalį vyksiančiuose rinkimuose nereikėtų dalyvauti susibūrus į politinių jėgų koaliciją. Kartu su „darbiečiais“ posėdžiaus ir buvęs partijos pirmininkas Vikt...
-
G. Landsbergis: neabejoju, kad Seimo rinkimams pasiūlysime solidžią, patyrusią komandą17
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis neabejoja, jog jo vadovaujami konservatoriai į Seimą žengs su kompetentinga, solidžia ir patyrusia kandidatų komanda. Politikas džiaugėsi, jog daugu...
-
Prezidentas pritaria pasitraukimui iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos6
Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria, kad Lietuva pasitrauktų iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos. ...
-
Krašto apsaugos ministeriją palieka viceministras Ž. Tomkus
Krašto apsaugos ministeriją (KAM) palieka viceministro pareigas ėjęs Žilvinas Tomkus, pirmadienį paskelbė ministerija. ...
-
Dėl Seimo rinkimų apsisprendė dar ne visi: I. Šimonytė prasitarė, kada informuos1
Premjerė Ingrida Šimonytė tikina jau priėmusi sprendimą dėl to, ar ves Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą į Seimą. Tačiau Eltai politikė neatskleidė savo pozicijos, tikindama, kad prane&scaron...
-
Po prezidento sprendimo apylinkių teismų reforma nukeliama iki kitų metų
Prezidentui Gitanui Nausėdai sekmadienį pasirašius su apylinkės teismų pertvarka susijusius įstatymų pakeitimus, ji atidedama iki 2025-ųjų. ...
-
Parlamentarai nesutinka grąžinti gautų daiktų: ar mašinos tepalą reikės išleisti?13
Seime kelią bandė prasiskinti siūlymas, kad Seimo nariai, kurie už mokesčių mokėtojų pinigus įsigijo kompiuterinę techniką, po kadencijos pabaigos ją grąžintų arba už ją susimokėtų. Tačiau dauguma parlamentarų šios iniciatyvos nepal...
-
Ministrė apie G. Landsbergio neišsklaidytas abejones dėl EK: jis bet kokiu atveju sulauktų kritikos9
Su atodūsiu prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vairo stojusi Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė džiaugiasi, kad į šias pareigas buvo paskirtas politikas. Pasak jos, visuomenė dabar galės aiškiau projektuoti savo lūkesčius...
-
Konservatoriai baigė reitinguoti kandidatų į Seimą sąrašą36
Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims (TS-LKD) demokratams baigus reitinguoti kandidatų į Seimą sąrašą, jo priekyje atsidūrė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, surinkęs 4 tūkst. 373 balsus. ...