Tai buvo nuspręsta šeštadienį Vilniuje vykusiame partijos suvažiavime.

Jame V. Radžvilas buvo perrinktas pirmininku, taip pat perrinkti jo pavaduotojai – Vytautas Sinica ir Kęstutis Dubnikas. Išrinkta naujos sudėties partijos Valdyba ir Taryba, Etikos ir Kontrolės komisijos, pranešė partija.

Antruoju numeriu sąraše į birželį vyksančius Europos Parlamento rinkimus yra V. Radžvilo pavaduotojas, politologas Vytautas Sinica, po jo rikiuojasi energetikos ekspertas Almantas Stankūnas, teisininkas Ramūnas Aušrotas, filosofas dr. Marius Markuckas.

Toliau sąraše – buvęs Vilniaus universiteto prorektorius dr. Kęstutis Dubnikas, filosofas dr. Laisvūnas Šopauskas, duomenų architektas Julius Neviera, pedagogė Alina Laučienė, gydytoja dr. Daiva Jakubonienė, politologas, atsargos karininkas Marius Parčiauskas.

Sąraše yra maksimalus galimas kandidatų skaičius – 22. Paskutiniu numeriu jame – žurnalistas, keliautojas, laidų vedėjas Šarūnas Jasiukevičius, žinomas „Praeities žvalgo“ pseudonimu.

„Europos Valstybių sąjungoje – lietuviška Lietuva!“ – su tokiu šūkiu žengiame į Europos Parlamento rinkimus. Šie rinkimai bus lemiamai svarbūs Europos ir Lietuvos ateičiai. Juose dalyvaudami siekiame glaustai ir tiksliai perteikti šalies piliečiams tris svarbiausias mus įkvepiančios ir vedančios į priekį ES ir Lietuvos ateities vizijos gaires“, – pranešime sakė V. Radžvilas.

Pasak jo, Rusijos agresijos ir pastangų centralizuoti ES fone kaip niekada anksčiau svarbu, kad Lietuvą Europos Parlamente atstovautų tiek Rusijos grėsmę, tiek suverenumo svarbą suvokiantys, valstybinę ir tautinę savimonę turintys politikai, o šiandien tą gali pasiūlyti tik Nacionalinis susivienijimas.

Suvažiavime patvirtintos rezoliucijos dėl ugdymo valstybine kalba užtikrinimo, nepritarimo daugybinės pilietybės įteisinimui, tikrosios šeimos politikos ir persekiojimo už politines pažiūras Lietuvoje.

Partijos teigimu, Lietuvoje būtina užtikrinti mokymą tik valstybine kalba be paralelinių kitakalbių švietimo tinklų, balsuoti „prieš“ pavasarį vyksiančiame referendume dėl daugybinės pilietybės įteisinimo, kurti visapusišką šeimos ir gimstamumo skatinimo politiką, o taip pat valingai nutraukti visų formų ideologinės cenzūros praktikas ir persekiojimą už viešai išreikštas politines pažiūras.

„Valstybė privalo pereiti prie ugdymo vien valstybine kalba ir negali būti paralelinių kitakalbių švietimo sistemų Lietuvoje, tai įprasta normali brandžios demokratijos šalių praktika Vakaruose. Tą reikia padaryti dėl visuomenės integracijos, informacinio saugumo ir daugybės priežasčių“, – BNS sakė V. Sinica.

Partijos priimtoje rezoliucijoje rašoma, kad Lietuvoje veikiančios kitakalbės – ne valstybine lietuvių kalba ugdymo procesą vykdančios – mokyklos turi būti pertvarkytos į mokyklas su mokomąja lietuvių kalba.

„Tai turi būti įgyvendinta Latvijos ir Estijos pavyzdžiu per trumpiausią protingą pereinamąjį laikotarpį. Vykdant šią reformą mokyklos turi būti ne uždaromos, o keičiami jų įstatai, mokomoji kalba, su reforma nesutinkantys ar valstybine kalba mokyti negalintys mokytojai, o klasės pradedamos sudaryti mišriu principu priimant visų tautybių moksleivius. Kitakalbiams Lietuvos piliečiams turi būti sudarytos galimybės mokytis savo gimtosios kalbos kaip atskiro mokomojo dalyko, tačiau visas ugdymo procesas privalo būti vykdomas valstybine kalba“, – rezoliucijoje paskelbė Nacionalinis susivienijimas.

„Šiandien yra svarbu pradėti nuo rusakalbių mokyklų, nes jos yra ne tik integracijos klausimas, bet tam tikrų antivalstybinės minties židinių. Turim atvirai kalbėti, kad principas yra, kad ugdymas turi vykti tik valstybine kalba“, – BNS sakė V. Sinica.

Rezoliucijoje dėl nepritarimo dėl daugybinės pilietybės įteisinimo skelbiama, kad  Lietuvos tikslas privalo būti išsaugoti kuo daugiau piliečių Lietuvoje ir paskatinti grįžti emigravusius. Daugybinės pilietybės įteisinimas skatina likti emigracijoje, kurti ten savo gyvenimą.

„Pagrindinė piliečius išskirianti teisė yra balsavimas. Nėra teisinga, kad pasirinkę gyventi kitose šalyse, jas kurti ir būti jų piliečiais žmonės toliau spręstų Lietuvos likimą už čia pasilikusius – rinkdami Lietuvos valdžią, balsuodami jos referendumuose. Žmogus gali ir turi lemti vienos politinės bendruomenės likimą – tos, kurioje gyvena“, – mano Nacionalinis susivienijimas.

Įvairiais aspektais atnaujinta partijos programa. Kaip akcentuoja V. Sinica, svarbiausi pakeitimai – programos gynybos ir saugumo skyriuje, kur Ukrainos karo pamokos įpareigoja patikslinti ir taip griežtą partijos laikyseną gynybos klausimais.

Nacionalinio susivienijimo taryba anksčiau priėmė sprendimą dalyvauti 2024 metais vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose ir nedalyvauti prezidento rinkimuose. Kaip skelbė pati partija, sprendimas priimtas atsižvelgiant į šiandienos geopolitinių ir ES raidos iššūkių Lietuvos išlikimui diktuojamus prioritetus.

„Nė vienam (kandidatui į prezidentus – BNS) kol kas nesam išreiškę palaikymo. Mes manom, kad svarbiausi yra Europos Parlamento rinkimai“, – BNS sakė V. Sinica.