Šeštokams rekomenduojama bus rinktis Europos Sąjungos (ES) kalbas ir ypač siūlomos vokiečių, prancūzų bei ispanų kalbos. Tiesa, visoje Lietuvoje toks pasirinkimas – tik rekomendacija.

Dvylika metų Lietuvoje gyvenantis Carlosas savo pašaukimą atrado mokykloje, vaikus mokydamas savo gimtosios ispanų kalbos.

Jau nuo kitų mokslo metų ispanų kalba turėtų skambėti ne vienoje sostinės progimnazijoje. Mat Vilniaus miesto savivaldybė planuoja nuo rugsėjo būsimiems šeštokams rusų, kaip antros užsienio kalbos, nebesiūlyti. Ir net tiems vaikams, kurie jau mokosi rusų kalbos, Vilnius žada galimybę keisti pasirinkimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mes teikiame prioritetą vokiečių, ispanų ir prancūzų kalboms. Tačiau jei norės rinktis lenkų, latvių, prancūzų, danų kalbą, bet kurią kitą ES kalbą, tokios galimybės bus sudarytos. Tikimės, kad nuo šių metų rugsėjo mėnesio nei vienas vaikas nebepasirinks rusų kalbos, kaip antros užsienio kalbos“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Arūnas Šileris.

Vienoje iš mokyklų – ispanų kalba jau šių metų naujovė. Ji savo populiarumu ženkliai lenkia visas kitas kalbas. Dabar ispanų kalbos mokytojas turi penkias mokinių grupes, mokyklos direktorė žada, kad kitąmet jų bus dar daugiau.

„Tas poreikis, susidomėjimas tikrai yra. Mano dabartinių ketvirtokų tėveliai domisi, ar kitais metais galės rinktis“, – teigė Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė Laura Armanavičė.

Be to, kitąmet sostinės Žemynos progimnazija žada įvesti ir dar vieną užsienio kalbą, kuri pakeistų rusų kalbą. Tai – kaimyninė lenkų kalba.

„Nes šios kalbos ir specialistų yra, ir programos, ir medžiagos. Tai yra labai svarbių partnerių, kaimynų, su kuriais turime istoriją ir panašų mentalitetą, kalba“, – šnekėjo L. Armanavičė.

Tačiau švietimo ekspertams nerimas dėl vis dar neišspręstos pedagogų trūkumo problemos išlieka. Vilniaus universiteto profesorius pripažino, kad kasmet mokytojo kelią renkasi vis daugiau kalbininkų. Tačiau profesorius tikino, kad politikai progreso nori per staigiai.

„Ne vieneri metai užtrunka studijos, ne visi absolventai nueina ar iš karto nueina į mokyklas. Taip, kad praeiti turi ne metai, ne du ir ne trys“, – sakė VU Ugdymo mokslų instituto profesorius Rimantas Želvys.

Tiesa, Vilniaus Žemynos progimnazija pasiryžusi, kol kas išsiversti ir su vienu ispanų kalbos mokytoju.

„Carloso užteks ir šiais mokslo metais, ir kitais. Vėliau, tikiuosi, kad gausime palaikymą iš savivaldybės, taip pat bendradarbiauti esame sumanę su ispanų ambasada, ugdymo įstaigomis, aukštosiomis mokyklomis“, – nurodė L. Armanavičė.

Sostinės savivaldybė viliasi, kad kalbų mokytojų trukumą išspręs ir atstumti rusų kalbos mokytojai. Mat jiems siūloma keisti kvalifikaciją.

„Rusų kalbos mokytojams jau pernai metais buvo siūloma persikvalifikuoti į lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbos mokytojus. Jie tas galimybes žino ir buvo su jomis supažindinti, aišku, ne visi naudojasi, ne visi nori naudotis“, – aiškino Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras.

Rusų kalbos mokytojams jau pernai metais buvo siūloma persikvalifikuoti į lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbos mokytojus.

Švietimo ministerija tikino, kad specialistų trūkumo klausimą galima išspręsti daugeliu būdų.

„Jau yra baigusių tas specialybes, bet nedirba mokyklose. Tikrai yra galimybė tuos mokytojus prišaukti į mokyklas. Kitas dalykas, kad pagal ES potvarkius, galime kviestis mokytoją mokyti užsienio kalbos metus laiko, net jei jis nemoka lietuvių kalbos“, – tvirtino Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras Ramūnas Skaudžius.

O gal užsienio kalbų mokytojų nė nepritrūks, mat ministerija visos šalies lygiu griežtai drausti rusų kalbos mokyklose neplanuoja. O ir patys švietimo žinovai stebi, kad rusų kalbos populiarumas kasmet natūraliai mažėja.

„Ir tėvai jaunėja, man atrodo, kad dabartinė tėvų karta jau nebemoka rusų kalbos. Natūraliai susiklosto, kad jie pereina prie ispanų kalbos“, – aiškino žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Pirmosios užsienio kalbos šalies mokyklose pradedama mokytis pradinėse klasėse, o antrosios kalbos – 6 klasėje ir ji yra privaloma iki 10 klasės.

Paskutinius dvejus metus gimnazistai gali mokytis ir vienos užsienio kalbos.