„Jei jau (norime – ELTA) energingai judėti į priekį, tai, matyt, valstybei reikėtų skirti 3,5 proc. nuo BVP“, – interviu laidoje „Elta kampas“ sakė L. Kasčiūnas.

„Suvokdami savo iššūkį, suvokdami egzistencinę grėsmę, visus scenarijus, ambicija ir mūsų kryptis yra 3,2 proc. nuo BVP. Jeigu mes pasiektume šį efektą, tai jau būtų galima solidžiai judėti į priekį, užbaiginėti, kurti naujus projektus. O jeigu 3,5 proc. nuo BVP, tai čia būtų galima dar ir naujų dalykų padaryti“, – teigė politikas.

Todėl NSGK pirmininkas akcentuoja, kad finansavimas gynybai turi būti didinamas kompleksiškai.

„Aš manau, kad turi būti visuotinumas mokesčio – visi turime prisidėti vienaip ar kitaip. Galbūt kai kurios grupės, kurios leistų sau daugiau padaryti, galėtų daugiau ir padaryti – kalbu apie verslą. Manau, kad turime įvesti ir savanorystės tam tikrą principą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Tarp, jo nuomone, galimų mokestinių pakeitimų politikas mini pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei pelno mokesčio didinimą.

„Yra keli mokestiniai banginiai, kurie duoda tą efektą: jeigu mes padidintume 1 proc. PVM, efektas būtų 280 mln. (...) Pelno mokestis jau būtų tai grupei, kuri gali sau daugiau leisti. 1 proc. pelno mokesčio leistų papildomai surinkti dar 120 mln. – iš viso tai jau 400 mln.“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Obligacijos, dar kokie nors inovatyvūs sprendimai ir tu jau beveik turi tai, ko reikėtų toms kryptims plėtoti“, – pridūrė jis.

Politikas pabrėžia, kad šie žingsniai turi būti padaryti, siekiant apsaugot savo šalį nuo Rusijos agresijos.

„Nuėję į parduotuvę ir sumokėję šiek tiek daugiau už maistą žinosime, kad rusiškų tankų čia nebus. Nes (kitu atveju – ELTA) nebebus nei parduotuvių, tada jau rubliais reikės pirkti. Tai pasverkime“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

Nes, kitu atveju, nebebus nei parduotuvių, tada jau rubliais reikės pirkti. Tai pasverkime.

„Suprantu, kad sunku, bet geriau jau susispausti šiek tiek, kad turėti taikų dangų, tam kad neprievartautų šeimos narių, kad jų nežudytų, kad galėtume auginti vaikus laisvoje, nepriklausomoje Lietuvoje. Kai pasveri tai, man atrodo, aiškus atsakymas“, – teigė jis.

Todėl, politikas pabrėžia, kad gynyba turi būti ta sritis, dėl kurios stiprinimo tariantis būtų vengiama bet kokių konfliktų.

„Muškimės, kur tik galime ir norime, išskyrus gynybos sritį. Ir aš tikiu, kad galime to pasiekti. Ar pavyks – nesu tuo tikras“, – sakė jis.

Tuo metu, reaguodamas į pastarojo laikotarpio nesutarimus tarp Prezidentūros ir valdančiųjų dėl ambasadorių paskyrimo, politikas pripažįsta, kad ši situacija neprisideda prie nacionalinio saugumo interesų stiprinimo.

„Tai, aišku, nepadeda. reikia išspręsti tą klausimą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Visgi jis pats asmeniškai tikino detaliai ambasadorių klausimo nebesekantis.

„Aš jau pats nebeseku visos šitos istorijos. Man labai keista, manau, reikia braukti brūkšnį, priimti sprendimus ir turėti ambasadorių Lenkijoje ir Didžiojoje Britanijoje“, – akcentavo NSGK pirmininkas.

ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.