„Svarstytina, ar siūlomas maksimalus vieno mėnesio išbandymo terminas leis tiek darbdaviui, tiek pačiam darbuotojui realiai įvertinti (įsivertinti) atitiktį darbui keliamiems reikalavimams“, – savo išvadoje Darbo kodekso pataisoms pažymi Seimo teisininkai.

Be to, jie pastebi, kad darbo sutarties sąlyga dėl išbandymo termino yra sutartinė, t.y. šalis, nesutinkanti su tokios sąlygos įtraukimu į darbo sutartį, turi teisę atsisakyti sudaryti darbo sutartį.

Seimo Teisės departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse nustatytas maksimalus trijų mėnesių išbandymo terminas yra daug mažesnis nei numato 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva. Ši  direktyva, anot Seimo Teisės departamento, įpareigoja valstybes nares užtikrinti, kad darbo santykiams taikomas bandomasis laikotarpis neviršytų 6 mėnesių.

Seimo Teisės departamentas siūlo Darbo kodekso pataisų projektą suderinti su Trišale taryba, nes naujos nuostatos gali turėti įtakos tiek darbuotojų, tiek darbdavių teisėms ir pareigoms.

ELTA primena, kad Seimo narys socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo Darbo kodekso pataisas, siūlančias naujiems darbuotojams nuo trijų iki vieno mėnesio sumažinti Darbo kodekse numatytą bandomąjį laikotarpį. Parlamentaro nuomone, darbdaviams išbandyti darbuotoją ilgiau nei mėnesį dažnai nėra poreikio. Trumpesnis išbandymo laikas leis, anot jo, užtikrinti darbuotojų teises į socialinę ir finansinę apsaugą.

Siūloma, kad Darbo kodekso pataisos įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos.

Pagal galiojantį Darbo kodeksą, išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama. Jei terminuota darbo sutartis sudaroma trumpesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui, išbandymo terminas turi būti proporcingas šios sutarties terminui (atitinkamai trumpesnis negu trys mėnesiai).