„Rusiškos, kaip ir kitų tautinių mažumų mokyklos, yra sovietinis palikimas. Jos egzistavo dar sovietų laikais ir iki šiol egzistuoja“, – antradienį Žinių radijui sakė ji.

„Reikia turbūt galvoti ne apie tai, kaip jas panaikinti, reikia galvoti apie tai, kaip tautinių mažumų jaunuomenę, vaikus integruoti į Lietuvos gyvenimą, kaip padaryti, kad jie lietuvių kalbą, pavyzdžiui, išėję iš mokyklos mokėtų labai gerai, kad jie būtų pajėgūs išlaikyti lietuvių kalbos brandos egzaminą, kad jie būtų pajėgūs integruotis į Lietuvos gyvenimą visa apimtimi“, – tvirtino patarėja.

Jos teigimu, tinkamai neišmokę lietuviškai, nežinodami gerai istorijos, kultūros, tautinių mažumų jaunuoliai negali gyventi šalyje pilnakraujo gyvenimo.

„Jie užsidarę tam tikrame tos tautinės mažumos rėmuose, ir tai gali būti problema, kadangi vis tiek mes siekiame, kad visi Lietuvos piliečiai būtų integruoti į gyvenimą“, – tvirtino A. Skaisgirytė.

Taip prezidento patarėja komentavo švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto praėjusią savaitę atnaujintą diskusiją dėl rusiškų mokyklų. Ministras iškėlė klausimą, ar nevertėtų sekti estų ir latvių pavyzdžiu bei atsisakyti mokymo rusų kalba.

Siūlymą dėl rusų mokyklų laipsniško atsisakymo ministerija planuoja parengti per artimiausias savaites. G. Jakšto teigimu, šalyje galėtų likti veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Pagal dabartinį įstatymą, vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, prašant bendruomenei savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba.

Lietuvoje tankiausias tautinių mažumų mokyklų tinklas yra pietryčių Lietuvoje. Tautinių mažumų kalba mokoma devyniose savivaldybėse beveik šimte mokyklų.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, 2020–2021 mokslo metais tautinių mažumų švietimo įstaigose nuo vaikų darželių iki mokyklų ugdėsi per 47 tūkst. vaikų.

Minimu laikotarpiu rusų mokomąja kalba bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi apie 14 tūkst. moksleivių, daugiausiai Vilniuje, Klaipėdoje.