Ministerija siūlo didinti ugdymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose

Įstatymo pakeitimo projektas paskelbtas galutiniam derinimui, po to bus teikiamas Vyriausybei bei Seimui.

„Dabar turime beveik galutinį projektą, atspindintį visų suinteresuotų šalių indėlį. Įgyvendinti siūlymai padės tautinių bendrijų mokyklų bendruomenėms labiau ir aktyviau integruotis į visuomenę, sudarys palankesnes sąlygas dar tvirčiau išmokti valstybinę kalbą“, – pranešime cituojama švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme ministerija nuo kito rugsėjo siūlo ugdymą lietuvių kalba ilginti valanda, tad iš viso būtų skiriamos šešios valandos per savaitę, dar po metų siūloma ilginti iki septynių valandų, o nuo 2027 – iki aštuonių valandų.

Pradinėse klasėse lietuvių kalbai mokyti siūlo tiek pat valandų, kiek ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba.

Dabar pradinių klasių mokiniai tautinių mažumų mokyklose lietuvių kalbos ir literatūros mokosi pirmoje klasėje keturiose pamokose, o kitose klasėse – penkiose pamokose per savaitę, tuo metu mokyklose lietuvių mokomąja kalba pirmokams skiriama po aštuonias akademines valandas, o kitose klasėse – po septynias valandas per savaitę.

Anot ministerijos, Per visą pradinio ugdymo laikotarpį pamokų skirtumas tarp lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų sudaro 350 valandų – beveik pusantrų metų skirtumas.

Švietimo įstatyme taip pat siūloma įteisinti, kad nuo kitų mokslo metų lietuvių kalba būtų mokoma visų visuomeninio, gamtamokslio ugdymo, technologinio ugdymo dalykų ir matematikos. Dabar tautinių mažumų mokyklų mokiniai lietuvių kalba privalo mokytis istorijos, geografijos ir pilietiškumo temų, susijusių su Lietuva.

Anot ministerijos, pridėjus daugiau dalykų, per kuriuos būtų mokomasi lietuvių kalba, valandos skirtos mokytis valstybinei kalbai susilygintų su valandomis, tenkančiomis mokiniams, kurie mokosi mokyklose lietuvių kalba.

Tėvų pageidavimu, jeigu bus laisvų vietų, mokyklose tautinių mažumų kalba galės būti steigiamos klasės ar grupės lietuvių mokomąja kalba.

Įstatymu taip pat įteisinama, kad Lietuvoje negalėtų būti vykdomos užsienio valstybių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, švietimo programos. Valstybių, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Pasak ministerijos, viena iš priežasčių, paskatinusių Švietimo įstatymo pakeitimus – mokinių pasiekimų nelygumai.

2024 metų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai rodo, kad 20,4 proc. tautinių mažumų mokyklų mokinių neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, o kitų dalykų rezultatai yra žemesni nei besimokančiųjų lietuvių kalba.

Šių metų matematikos VBE atitinkamai neišlaikė 9,2 proc. lietuvių kalba besimokančių mokinių ir 12,8 proc. tautinių mažumų kalbomis besimokančių mokinių.

Informacinių technologijų VBE neišlaikiusiųjų skirtumas dar didesnis – 5,9 proc. ir 15,3 proc., biologijos VBE – 4,1 proc. ir 9,5 proc. Kitų egzaminų rezultatai taip pat skiriasi, išskyrus rusų kalbos VBE.