Helsinkis pareiškė, kad praėjusį savaitgalį Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.

NATO narės Suomija ir Estija tiria incidentą ir įspėjo nedaryti skubotų išvadų, kol negauti oficialūs rezultatai.

„Tikiuosi, kad po savaitės ar dviejų turėsime pakankamai įrodymų iš savo tyrimų“, – sakė Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas (Antis Hakanenas) per susitikimą su kolegomis iš NATO.

Naujausias incidentas įvyko praėjus daugiau nei metams po to, kai sprogimai Baltijos jūroje pažeidė „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius, kuriais iš Rusijos į Vakarų Europą buvo tiekiamos gamtinės dujos. Tai pakurstė geopolitinę įtampą, kuri ir taip buvo didelė dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Pareigūnų teigimu, šie sprogimai buvo sabotažas, tačiau vis dar nėra galutinių atsakymų, kas už juos atsakingas.

Anot A. Hakkaneno, tokių incidentų atveju sunku nustatyti, kas už to stovi, ir rasti patikimų įrodymų.

„Todėl manau, kad šiuo atveju, kas dabar įvyko Baltijos jūroje, turime padaryti išvadas daug greičiau nei dėl „Nord Stream“, – sakė jis.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Aljansas pasiūlys ryžtingą atsaką, jei bus įrodyta, kad incidentas buvo tyčinis išpuolis.

„Dar per anksti daryti kokias nors išvadas apie tai. Tačiau, žinoma, turime būti pasiruošę. Nežinome, kokie bus išorės veiksmai“, – sakė A. Hakkanenas.

Šiais metais Suomija atsisakė tradicinės karinio neprisijungimo politikos ir dėl Rusijos karo Ukrainoje įstojo į NATO. Taip šalis padarė svarbų strateginį pokytį, sukėlusį Maskvos pasipiktinimą.

Suomijos gynybos ministras atsisakė spėlioti, ar dėl šio incidento galėtų būti taikoma NATO kolektyvinės gynybos penktojo straipsnio nuostata, jei paaiškėtų, kad Rusija su juo susijusi.

Jis teigė, kad Helsinkis šiuo metu neragina NATO į šį regioną siųsti karinių jūrų pajėgų pastiprinimo, o bet koks pozicijos keitimas turėtų priklausyti nuo tyrimo rezultatų.