Prieš pat Antrojo pasaulinio karo pabaigą, 1945 metų rugpjūčio 6 d. Jungtinėms Valstijoms numetus atomines bombas ant dviejų Japonijos miestų, Hirošimoje žuvo apie 140 tūkst. žmonių, o po trijų dienų – 74 tūkst. žmonių Nagasakyje.

„Japonija kaip vienintelė šalis, kuri per karą nukentėjo nuo atominių bombų, ir toliau dės pastangas, kad pasaulyje nebūtų branduolinių ginklų“, – per ceremoniją Hirošimoje sakė F. Kishida.

„Kelias link to tampa vis sunkesnis dėl gilėjančių nesutarimų tarptautinėje bendruomenėje dėl branduolinio nusiginklavimo ir Rusijos branduolinės grėsmės“, – sakė jis.

„Esant tokiai padėčiai, dar svarbiau sugrąžinti tarptautinį pagreitį siekiant sukurti pasaulį be branduolinių ginklų, – pridūrė premjeras, kurio šeima kilusi iš Hirošimos. – Branduolinių ginklų sukeltas Hirošimos ir Nagasakio suniokojimas niekada negali pasikartoti.“

F. Kishidos komentarai pakartojo Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) teiginius. Pastarasis metinių proga paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, kad „kai kurios šalys vėl beatodairiškai žvangina branduoliniais kardais, grasindamos panaudoti šias naikinimo priemones“.

Kelias link to tampa vis sunkesnis dėl gilėjančių nesutarimų tarptautinėje bendruomenėje dėl branduolinio nusiginklavimo ir Rusijos branduolinės grėsmės.

„Šių grėsmių akivaizdoje pasaulio bendruomenė privalo kalbėti vieningai. Bet koks branduolinio ginklo panaudojimas yra nepriimtinas“, – sakė A. Guterresas.

Ceremonijoje tūkstančiai žmonių – išgyvenusieji, artimieji ir užsienio šalių aukšto rango pareigūnai iš rekordinio skaičiaus 111 šalių – meldėsi už žuvusiuosius ar sužeistuosius per sprogimą ir ragino siekti taikos pasaulyje.

Jau antrus metus iš eilės į ceremoniją dėl karo Ukrainoje nebuvo pakviestos Rusija ir Baltarusija.

Dalyviai, kurių daugelis buvo apsirengę juodai, sekmadienį 8 val. 15 min. vietos (2 val. 15 min. Lietuvos) laiku tylos minute pažymėjo momentą, kai karo metu buvo numestas pirmasis branduolinis ginklas.