Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Kauno apygardos teismo gegužės 22 d. nutartį ir perdavė savivaldybės ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

„Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, todėl skundžiama nutartimi nepagrįstai ieškinį atsisakė priimti“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Savivaldybė prašo priteisti iš „Kamestos“ 643,3 tūkst. eurų ir 161,4 tūkst. eurų palūkanų dėl 2005 m. pasiraštytos sutarties, kuri vėliau buvo nutraukta, – Apeliacinis teismas pernai kovą konstatavo, kad ne savivaldybė skolinga „Kamestai“, bet pastaroji skolinga savivaldybei 1 mln. eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad jos reikalavimas yra dėl skolos, atsiradusios iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Tačiau Kauno apygardos teismas ieškinį atsisakė priimti, nes teisme nagrinėjamoje „Kamestos“ restruktūrizavimo byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp jų ir savivaldybės 449,9 tūkst. eurų reikalavimas. Įmonės pertvarkos planas buvo patvirtintas ketveriems metams.

Teismas tuomet aiškino, kad savivaldybės ieškinys iš esmės yra turtinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje, todėl prašymas yra papildomo kreditorinio reikalavimo patvirtinimas.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad ieškinyje ir prašyme dėl kreditorinio reikalavimo nurodytos faktinės aplinkybės nėra tapačios.

„Pripažįstant ginčus tapačiais turi būti nustatytas ginčo šalių, dalykų ir faktinių pagrindų tapatumas, tačiau nagrinėjamu atveju ginčų faktinis pagrindas skiriasi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčus laikė tapačiais ir atsisakė ieškinį priimti“, – teigiama joje.

Teismas nurodė, kad susiklostė išskirtinė situacija – ginčas tarp savivaldybės ir „Kamestos“ buvo išnagrinėtas vėliau, negu patvirtintas restruktūrizavimo planas, ir „Kamestos“ skola nustatyta tik priėmus Apeliacinio teismo praėjusių metų nutartį.

Sena istorija

„Kamesta“ 2005 m. laimėjo Aleksoto tilto kairiojo prietilčio statybos ir priežiūros konkursą. Pagal koncesijos sutartį, miestas „Kamestai“ įsipareigojo 25 metus mokėti po 724 tūkst. eurų mokesčio kasmet, o įmonė turėjo atlikti statybos darbus ir prižiūrėti teritoriją. Tačiau, sumokėjusi beveik 2 mln. eurų avanso, savivaldybė 2009 m. sutartį nutraukė.

Ginčai tarp koncesininkės ir savivaldybės tęsiasi jau ne vienus metus. 2012 m. šalys pasirašė taikos sutartį, pagal kurią Kauno valdžia „Kamestai“ turėjo per pusmetį sumokėti 3,77 mln. eurų, o įmonė – tęsti darbus.

2016 m. pradžioje savivaldybė koncesijos sutartį vėl nutraukė, nes, anot jos, „Kamesta“ pažeidė esmines sutarties sąlygas.

2018 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Kauno valdžia tai padarė neteisėtai.